Tėvams apie patyčias

humour7

s

Internetinės patyčios plinta kaip virusas. Naujausio tyrimo rezultatai nurodė, kad apytiksliai 20 proc. 11–18 metų jaunuolių yra bent kartą tapę internetinių patyčių ir agresijos aukomis. Šiais laikais, kai patyčios yra itin aktuali visuomenės problema, šie skaičiai neatrodo šokiruojantys, tačiau mintis, kad nuo to nėra apsaugotas nė vienas vaikas, išties bauginanti. Ar esate įsitikinę, kad jaukioje namų erdvėje jūsų atžala yra apsaugota nuo patyčių, ar yra saugi nuo agresijos proveržių? (Daugiau skaitykite čia.)
Kova be taisyklių, kurioje dalyvauja mokytojai ir mokiniai. Patyčių kultūra mokyklose nemažėja, o vaikai pašiepia ne tik bendraamžius, bet ir suaugusiuosius. Anot specialistų, baksnoti pirštu reikėtų į pedagogus ir tėvus, bet niekada – į auką. Nors mokyklos keitimas pavienes problemas išsprendžia, tačiau sisteminių bėdų nepašalina. (Daugiau skaitykite čia.)
Man svarbu. Patyčios. Ką daryti?  Tai skaudi ir aktuali tema, apie kurią verta kalbėti. Dažnai manoma, jog patyčios tiesiog žaidimas ar natūrali jauno žmogaus brendimo dalis, tačiau iš tiesų jos nesukelia jokių teigiamų pasekmių, vien tik neigiamą patirtį. Į klausimą, ką daryti, susidūrus su patyčių situacija, atsako VšĮ „Vaikų linijos“ psichologė, veiksmo savaitės „Be patyčių“ organizatorė Marina Mažonienė. Pagal patyčių formą yra įvairių reagavimo būdų, tačiau svarbiausia netylėti, ieškoti pagalbos, kreiptis į tuos žmones, kuriais pasitiki. (Video žiūrėkite čia.)
SOS: psichologinį smurtą mokykloje patiria kas antras vaikas. Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau mirga pranešimais apie smurtaujančius paauglius. Šį mėnesį į Šiaulių ligoninę dėl pilvo sumušimo, įtariamo blužnies trūkimo bei inksto sumušimo paguldyta mergaitė tikino, kad fizinio lavinimo pamokos metu bendraklasė jai įspyrė į pilvą. 2011-ųjų liepos įvykiai rodo, kad kartais jaunuolių žiaurumui ribų nėra – tąkart dvi S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės viename daugiabučio namo bute nužudė bendramokslę Nedą R. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytojos psichiatrės Orintos Ančiulytės teigimu, atliktų apklausų duomenimis, psichologinį smurtą mokykloje patiria kas antras vaikas. Fizinį – kiek rečiau. (Daugiau skaitykite čia.)
Nesibaigiančios patyčios mokyklose – ar yra išeičių? Lietuvos mokyklose jau kelerius metus vyksta įvairių akcijų, skirtų kovoti su patyčiomis. Tačiau į viešumą vis dar iškyla istorijų apie bendraamžių užgauliojamus paauglius. Kai kurių jų pabaiga – tragiška. Sprendimas, kaip vienus paauglius apsaugoti nuo patyčių, o kitų agresiją užgniaužti teoriškai lyg ir yra, bet jo efektyvumas – abejotinas. (Daugiau skaitykite čia.)
Tėvams apie patyčias. Ką gali padaryti tėvai? Patyčios – tai tyčinis, pasikartojantis, agresyvus vaikų ir paauglių elgesys, nukreiptas į silpnesnį vaiką, siekiantis sukelti jam skausmą – fizinį arba emocinį. Patyčios vyksta abai dažnai patyčias vaikai patiria mokykloje ar greta mokyklos: pakeliui į, iš mokyklos, klasėse, koridoriuose ir pan. Tačiau patyčias vaikai patiria ir kiemuose, šalia namų, žaidimo aikštelėse, parkuose ir kitose vietose, kur vaikai lankosi, leidžia savo laisvalaikį. Ar Jūsų vaikas patiria bendraamžių tyčiojimąsi?(Daugiau skaitykite čia.)
Moksleivių patyčios: mokomasi iš tėvų.  Visi taip daro. Tai žaidimas, o ne realus gyvenimas! Viskas, kas vyksta elektroninėje erdvėje, ten ir lieka. Kiekvienas esame laisvas žmogus ir turime teisę išsakyti savo nuomonę. Tai – dažniausiai išsakomi nepilnamečių elektroninių patyčių skleidėjų pasiteisinimai. Panašiais argumentais kaltinimus dėl nemandagaus elgesio internete atremia ir suaugusieji, nors specialistai kraipo galvas – Lietuvoje patyčių tarp vaikų ir paauglių rodikliai vieni didžiausių Europos Sąjungoje, ir suaugusieji turėtų būti pirmieji, paspausiantys reiškinio stabdžius. Vis dėlto smurtas internetinėje erdvėje – bendro visuomenėje vyraujančio smurto, patyčių dalis, jį lietuviai toleruoja. (Daugiau skaitykite čia.)
Psichologas pataria: kaip padėti vaikui, patiriančiam patyčiasMokiniai, patyrę patyčias, išgyvena įvairius jausmus – jie gali jaustis liūdni, nenorintys bendrauti, vieniši, nusivylę, nusiminę, pikti. Svarbu, kad vaikas ar paauglys, patiriantis patyčias, suprastų, jog jis dėl to nėra kaltas – juk mokiniai, kurie tyčiojasi iš kitų, dažnai patys turi problemų. Patyčių aukai svarbu nebūti vienai. Nereikia kentėti. Būtina pasidalyti savo išgyvenimais su žmogumi, kuriuo gali pasitikėti, su kuriuo jautiesi saugus. Tai gali būti ir tėvai, ir mokytojai, ir draugai. Jei vaikas ryžosi apie tai prabilti, tai labai svarbus žingsnis. (Daugiau skaitykite čia.)
◊ Elektroninės patyčios. „Vaikų linijos“ sukurtas ir išleistas tėvams lankstinukas „Elektroninės patyčios. Kaip padėti vaikui? Rekomendacijos tėvams.“  Lankstinuke yra pateikta pagrindinė informacija apie tai, kas yra elektroninės patyčios ir kaip reikėtų elgtis su jomis susidūrus. Yra aprašomi žingsniai, kurių gali imtis suaugusieji, t. y tėvai ar ugdymo įstaigų darbuotojai, sužinoję apie vykstančias elektronines patyčias.
V. Pakalniškienė: „Apie paauglio veiklą internete reikia pradėti kalbėti labai anksti.Trejus metus su kolegomis V. Pakalniškienė atliko Vilniaus paauglių nuo 6 iki 12 klasės tyrimą – kiekvienais metais jiems būdavo pateikiamos anketos su klausimais apie internetą, santykius su tėvais ir draugais, asmenines būdo savybes. Ar internetas kliudo moksleiviams atlikti užduotis, ir tai – jau problema? Kaip į tai reaguoja tėvai? Kaip plačiai bendraujama internete? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – pokalbyje. Anot pašnekovės, mes dar nesuprantame, kad naudojimasis internetu savo baisumu gali prilygti blogiausiems realybės scenarijams, net patyčios persikelia į virtualią erdvę.
Kaip apsaugoti vaikus nuo virtualaus teroro. Anksčiau vaikai ginčydavosi ir vienas kitą įžeidinėjo žaidimo aikštelėse, dabar šie ginčai persikėlė į virtualią erdvę. Dažnam tėvui netyčia išvydusiam kokiais žodžiais savo „Facebook“ pokalbių skyriuje su draugėmis bendrauja miela jo dukrelė, plaukai ne tik pasišiauštų, bet ir išslinktų.
Juokai juokais, tačiau statistika rodo, kad kas penktas paauglys (21,9 proc.) yra patyręs virtualų terorą – kibernetines patyčias. <…> Kumščiai, pikti laiškai ir įžeidžiantys užrašai ant lentos – nebemadinga. Šiuolaikiniai moksleiviai tarpusavyje kovoja pasitelkdami šiuolaikines technologijas ir internetą. Pavyzdžiui, išmaniuoju telefonu nufotografuoja kurį nors iš bendraklasių persirengimo kambaryje, o vėliau įdeda nuotrauką į „Facebook“. Dažniausiai moksleiviai aktyviai dalijasi tokiomis nuotraukomis su visa mokykla taip tyčiodamiesi iš nelaimingos aukos. Keliose kaimyninėse šalyse atlikto tyrimo rezultatai kelia nerimą – kas penktas Europos 14-17 metų amžiaus paauglys buvo patyręs bauginimą ir patyčias internete. (Daugiau skaitykite čia.)
Interneto nužudyti vaikai. Kaip to išvengti? „Tavęs visi nekenčia“, „Nužudyk ją klubas“, „Kvailė, jau nemoki net nusižudyti!“- vien JAV per metus, dėl žeminimo ir agresijos internete, ant savižudybės ribos atsiduria per 19 tūkst. vaikų. Dalis jų jau niekada netampa suaugusiais. (Daugiau skaitykite čia.)
5 faktai apie elektronines patyčias. Šiandien jau nieko nestebina trimetis, mokantis įsijungti kompiuterį, ar aštuonmetis, su bendraklasiais po pamokų bendraujantis feisbuke. Tačiau apie elektroninėje erdvėje patiriamas patyčias žino dar ne visi tėvai. (Konsultuoja „Vaikų linijos“ psichologė Marina Mažionienė)
1 faktas: „Vaikai internete yra pažeidžiamesni negu suaugusieji.“
2 faktas: „Elektroninės patyčios kartais yra žiauresnės už patiriamas tikrame gyvenime.“
3 faktas: „Vaikas, iš kurio tyčiojamasi, jaučiasi nesaugus ir bejėgis.“
4 faktas: „Atpažinti, kad vaikas internete patiria patyčių arba pats iš kažko tyčiojasi, nelengva.“
5 faktas: „Nereikia vaikų kontroliuoti, bet domėtis, ką jie veikia internete – būtina!“ (Daugiau skaitykite čia.)

deva343

Komentavimo galimybė išjungta.