5 didžiausios tėvų bendravimo su vaikais klaidos

deva343
Vaikų auklėjimas – vienas prasmingiausių gyvenimo išbandymų, tačiau mūsų bendravimas su jais, deja, dažnai būna per daug paviršutiniškas ir nenuoširdus. Psichologijos daktarė ir praktikuojanti psichologė Melanie Greenberg iš JAV, tyrinėjanti tėvų ir vaikų bendravimą, pataria, kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų, kurios kenkia pozityviam savęs vertinimui.
Per daug kalbame
Tyrimais patvirtinta, kad žmogaus smegenys gali priimti tik keletą idėjų ar nedidelį informacijos kiekį vienu metu. Tai sudarytų tik apie vieną – du sakinius ar apie 30 sekundžių. Kai tėvai kalba nesustodami, vaikai sutrinka ir nustoja klausytis.
Lygiai tokią pat reakciją sukelia įsakmus tonas. Nebūtina vaikui susakyti visko iš karto, geriau pateikti informaciją dalimis. Taip pat paisykite ir vaiko norų bei leiskite jam pasakyti savo nuomonę.
Per daug priekaištaujame
Išsiblaškęs ir nemotyvuotas vaikas – sunkiausias išbandymas užsiėmusiems tėvams. Tačiau savikontrolės praradimas greitai atsisuka į mus pačius. Tad labai įniršę geriau ramiai pakvėpuokite ir susilaikykite nuo kaltinimų bei žalojančios kritikos.
Nuolat primindami ir kaltindami vaiką, kad jis ką nors pamiršo, jūs įpratinate vaiką būti dar nesavarankiškesniu, laukti nuolatinių priminimų. Nors mažesniems vaikams ir reikia daug ką priminti, tėvai neturėtų įprasti to daryti ir vaikams augant turėtų leisti didesnę dalį atsakomybės prisiimti patiems.
Nemokame motyvuoti
Mūsų nepasitikėjimas vaikais ir pernelyg didelis rūpestingumas išugdo nepasitikėjimą savo jėgomis. Jeigu savo vaikui nuolat kartosite, kad jis visuomet vėluoja ir nieko neatlieka laiku, beveik garantuota, kad jis visą laiką vėluos į pamokas ir neatliks užduočių laiku. Be to, negatyvus tonas tik iššauks nenorą paklusti ir agresiją.
Kur kas teisingiau būtų leisti pajusti savo elgesio pasekmes pačiam vaikui. Kitą kartą jis galbūt pajaus atsakomybę už vėlavimą ir suplanuos savo laiką.
Manipuliuojame gėdindami
Vaikai dar nemoka suprasti suaugusiųjų jausmų, nemoka užjausti dėl dalykų, kurie jiems atrodo nesvarbūs. Jie tik augdami įgyja šį sugebėjimą. Todėl tikėti, kad vaikai įsijaus į jūsų padėtį, supras jus – beviltiška. Ir tai dar nereiškia, kad jie yra blogi ir nerūpestingi. Jie tik vaikai, ieškantys gyvenimo džiaugsmo kiekvieną akimirką ir bandantys suvokti savo galimybių ribas.
Daugumos suaugusiųjų gyvenimas pilnas streso, dėl daugybės reikalų jie dažnai pamiršta apie save. Susidaro įspūdis, kad vaikai nė kiek nenori padėti. Svarbu rasti kiek laiko nusiraminimui, nepasiduoti emocijoms, bandyti susitarti su vaiku.
Nemokame išklausyti
Mes visi mokome vaikus gerbti kitus žmones. Geriausias būdas tą padaryti – patiems rodyti gero elgesio su kitais žmonėmis pavyzdį. Tai padeda vaikui įsisavinti vertybes, moko suprasti kitus žmones, moko nuoširdžiai bendrauti. Dažniausiai sugebėjimas atidžiai išklausyti vaiką yra sunkiausia užduotis tėvams, nes jų galva nuolat užimta dalykais, kuriuos reikia ar dar reikės padaryti.
Geriau vaikui pasakyti, kad negalite jo išklausyti, nes dabar užsiėmę valgio gaminimu, bet po dešimties minučių tikrai pasikalbėsite. Geriau nustatyti tikslų laiką pokalbiui nei klausytis puse ausies, nenuoširdžiai. Tik atminkite, kad vaikai negali ilgai laukti, kol bus išklausyti.

Komentavimo galimybė išjungta.