Verta paskaityti

hgh

Michaelis Winterhoffas. Modernus auklėjimas atima iš vaikų vaikystę. Vokiečių psichiatras Michaelis Winterhoffas, knygos „Kodėl mūsų vaikai virsta tironais“ („Tyto alba“, 2011) autorius, mano, kad daugelio vaikų ir paauglių dvasinis vystymasis sustojo ankstyvojoje vaikystėje. Pagarbos suaugusiesiems stoką, be kitų priežasčių, M. Winterhoffas laiko nulemtu partneriško auklėjimo modelio. Pasirinkę šį auklėjimo modelį, daugelis šiuolaikinių tėvų nuolat leidžia savo vaikams valdyti ir nurodinėti, atimdami jiems galimybę suvokti skirtumus tarp daiktų ir žmonių. (Daugiau skaitykite čia.)
♦ Mokymosi sėkmę lemia ne mokytojai, o tėvaiBloga žinia manantiems, kad jų vaikus turi išmokyti mokykla – naujausi tyrimai skelbia apie didžiulę tėvų įtaką vaikų mokymosi procese. Geresnių mokymosi rezultatų pasiekia tie moksleiviai, kuriems tėvai vaikystėje skaitė knygas, kalbėjosi apie politinius ir socialinius klausimus, užsiėmė bendra veikla. (Daugiau skaitykite čia.)
Bausti vaiką ar ne, arba kur riba tarp smurto ir bausmės? Vaikai gimsta nevienodi – vieni ramūs, paklusnūs, „lengvi“, kiti priešgynos, aktyvūs, „ieškantys“ ir tyrinėjantys, kas, augant vaikui be pedagoginio įsikišimo tik dar labiau išryškėja. „Lengvuosius“ vaikus galima auginti ir ugdyti be didesnių problemų ir be bausmių – užtenka nustatyti leistino elgesio ribas, kurios gali būti paslankios ir pakankamai plačios. Mat tokiems vaikams dažniausiai nė nekyla mintis elgtis kaip nors neleistinai, jeigu jie auga tinkamoje aplinkoje ir elgesį formuojasi iš tinkamų šeimos ar aplinkinių pavyzdžių. (Daugiau sakitykite čia)
bernardinai.lt: Svarbiausia žinoti, kodėl nereikia padėti vaikams daryti namų darbųDauguma tėvų mano, kadpadėti vaikams atlikti namų darbus – jų šventa pareiga. Ir jei tik jie visa tai paliks savieigai, tai vaikas spės atlikti visko žymiai mažiau, vaikui ims nebesisekti, jis prisirinks dvejetų ir pamažu teks atsisveikinti su svajone apie aukštąjį mokslą. (Daugiau skaitykite čia.)
bernardinai.lt: Įprotis daryti namų darbus turi būti suformuotas gana anksti. Ir tai tėvų užduotis6–7 metų vaikai dar sunkiai suvokia laiką, nes visada sugeba būti organizuoti, jiems daug smagiau kol kas dar yra pažaisti. Ir šiais laikais, deja, namų darbai ar papildomos užduotys užduodamos jau ir pirmose klasėse. Problemų nekils, jei jūsų vaikas iš prigimties imlus mokymuisi ir turi sveikų ambicijų siekdamas būti vienas geriausių ir puikiai atlikti namų darbus. O ką daryti, jei motyvacijos kol kas nėra? Kaip atrasti auksinį vidurį tarp „mama ar tėtis viską išspręs“ ir „pamokos – vaikų, o ne suaugusiųjų reikalas“? (Daugiau skaitykite čia.)
♦ Hiperaktyvus vaikas mokykloje: kaip elgtis tėvams ir mokytojams. „Mano sūnus šiais metais pradėjo eiti į mokyklą. Jis visada buvo itin judrus ir nervingas, bet mokykloje problemos paaštrėjo: mokytoja skundžiasi, kad jis garsiai kalba pamokų metu, sukiojasi ir trukdo visai klasei. Taip, jis sudėtingas vaikas. Mokyklos psichologas sako, kad jam būdingas hiperaktyvumo sindromas DTH. Kas tai?“ (Atsakymą skaitykite čia.)
Nustebsite: kokią įtaką vaiko rezultatams turi tėvų darbovietė ir net indaplovė. Dėl prastų moksleivių mokymosi rezultatų dažniausiai kaltinama mokykla ir švietimo sistema, tačiau mokslininkai atskleidžia, kad kaltinti tik mokyklos negalima. Kaip vaikui sekasi mokykloje, lemia ne tik tėvų išsilavinimas ir darbas, bet ir namie turimas turtas – pavyzdžiui, automobilis, televizorius ar indaplovė.
Psichologė Joana Grygutis. Auklėjimo klaidos – kaip jų išvengti? Vaiko auklėjimas yra labai atsakingas darbas. Nepaisant to kaip ir kiek tėvai tam ruošiasi, skaito knygas, kalba su kitais, analizuoja kitų bendravimą, atėjus laikui ne visada pavyksta būti tobulu tėvu. Visi mes darome klaidų auklėdami vaikus. Jas geriau matome stebėdami kitus. Kai kurių klaidų būtų galima išvengti.( Daugiau skaitykite čia.)
Psichologė Joana Grygutis. Mandagus vaikas, arba „lenk medį, kol jaunas“ Visi tėveliai nori, kad jų vaikai būtųmandagūs, paklusnūs, o aplinkiniai jais žavėtųsi. Deja, ne visada pavyksta tai pasiekti. Paprastas sakymas, ko vaikas neturėtų daryti arba ką turėtų daryti, paprastai nėra veiksmingas. Sunkumų dėl vaikų drausmės patiria ne tik tėvai, seneliai, bet ir auklėtojos ar auklės ir būrelių vadovai. Štai keletas pasiūlymų, kurie gali praversti. (Pasiūlymus rasite čia.)
Kaip ir kada papasakoti vaikui apie seksą?
Šiais laikais informacija, taip pat ir apie seksą, pernelyg lengvai prieinama vaikams. Jei norite, kad vaikas gautų teisingą informaciją, negalėsite išvengti savo vaidmens. Kada gi galima apie viską papasakoti vaikui? (Daugiau skaitykite čia.)
6 frazės, kurių niekada neturėtumėte sakyti savo vaikui
Visiems būna, kai ginčydamiesi dažnai ką nors pasakome nepagalvoję. Sutikime, labai sunku išlikti objektyviems ir racionaliems, kai vaikas išveda iš kantrybės. Jei vaikas grubiai atsikalbinėja, neklauso, didelė tikimybė, kad ir jūs atsakysite įžeidžiamai. Štai keletas pavyzdžių frazių, kurių turėtumėte vengti ginčydamiesi su vaiku. (Daugiau skaitykite čia.)
Auklėjimo klaidos, kurias daro tėvai
Jūs žinote, kaip būna: vaikui iškeliate ultimatumą „apsirenk arba liksim namie!“, o jis atšauna: „Likim namie!“ Belieka prikąsti liežuvį. Visi matėme, kaip auklėjimo pastangos kartais atsisuka prieš mus pačius, ir, žinoma, kai kada verta tiesiog nusileisti (dar nei vienas vaikas nebuvo išmestas iš darželio, kad neišsivalė dantų). Tačiau bent jau kartais jums reikia įrodyti, kad esate tėvai. Taigi išmokite, kaip išvengti įprasčiausių auklėjimo klaidų. (Daugiau skaitykite čia.)
Tėvų sakomos frazės, kurios vaikui formuoja nevisavertiškumo kompleksą
Tikėjimas savimi – savybė, kurią vaikas atsineša gimdamas. Tačiau ją gali labai paveikti artimi ir mylimi žmonės – tėvai. Žinoma, mama ir tėtis nesusimąsto apie tai, kad, diena iš dienos kartodami vaikui tam tikras frazes, jie formuoja svarbius jo būdo bruožus. Pavyzdžiui, formuoja įpročius, kurie priverčia vaiką netekti pasitikėjimo savimi. Kokie tai įpročiai? (Daugiau skaitykite čia.)
Bernardinai TV. Vaikystė be emocinės prievartos. Įmanoma.
Daug kalbama apie smurtą prieš vaikus, fizinę prievartą. Tačiau beveik pamirštama ir kita, bet ne mažiau žalojanti ir, ko gero,  kur kas dažniau pasitaikanti prievartos forma, kurią vaikai patiria iš pačių artimiausių suaugusiųjų, – emocinė. Ji ne visada ir ne kiekvienam atpažįstama ir pripažįstama. Kartais tam prireikia specialių žinių ir profesionalų pagalbos. Emocinė prievarta gali tarpti ne tik socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose, bet ir „tvarkingose“ bei  „kultūringose“ – čia vaikai gali būti emociškai skriaudžiami kur kas nepastebimiau, rafinuočiau ir dažnai to nesuvokiant patiems „kaltininkams“ – tėvams. Apie emocinę prievartą, jos formas, apie tai, kaip atpažinti, jog vaikas tai patiria, ir kaip elgtis suaugusiems – tėvams, pedagogams – kad šie padėtų vaikams užaugti emociškai sveikiems, kalba vaikų ir paauglių psichiatrė – psichoterapeutė Goda Bačienė. (Video rasite čia.)
Pagalbininkas nusivylusiems tėvams
Tėvai, kurie kreipiasi pagalbos į psichologą, nes nebesusišneka su savo nepaklusniais vaikais, paprastai jau būna išbandę begales būdų jiems drausminti ir galų gale lieka nusivylę, išgyvena kaltę, bejėgiškumą ir pyktį. Jiems atrodo, kad situacija yra beviltiška, vaikai elgiasi kaip nori, o jie patys kartkartėmis (priklauso nuo turimų jėgų kiekio) priversti būti savo vaikų budeliais. Dažniausiai tėvai pasakoja, kad daugiausia jie savo vaikus yra drausminę mušimu, atskyrimu nuo kitų, privilegijų atėmimu, o ypač pamokymais. Iki tam tikro momento visos šios priemonės padėdavo, bet, dideliam tėvų nusivylimui, ne ilgam. Jei atsidūrėte panašioje situacijoje ir galvojate, kad tik stebuklas gali jus išgelbėti ar bent jau šiek tiek pakeisti situaciją, šis straipsnis ne jums. Jis skirtas mamytėms ir tėveliams, kurie pasirengę pokyčiams patys, tik jiems trūksta aiškios krypties arba koncepcijos, arba tiesiog logiškos sistemos. (  Visą Ramunės Žumbakienės straipsnį skaitykite čia.)
Tėvai ir mokykla – atsakomybės dalybos
Namų ir mokyklos bendradarbiavimas – ne veikla, o požiūris. Jis atsiranda tuomet, kai mokykla ir šeima siekia bendrų tikslų. Toks bendradarbiavimas remiasi nuostata „aš noriu“, o ne „aš privalau“ ar „aš esu įpareigotas“. „Tačiau kodėl aš turiu norėti? Ar tai naudinga mano vaikui? Kokių konkrečių rezultatų galiu tikėtis bendradarbiaudamas su mokykla?“ – klausiate jūs. (Daugiau skaitykite čia.)
 Janusz Korczak. Kaip mylėti vaiką? (Ištraukos)
Lenkų pedagogo, gydytojo ir rašytojo Januszo Korczako knyga „Jak kochac dziecko“ („Kaip mylėti vaiką“) pasaulį išvydo Varšuvoje 1919 metais. Parašyta Pirmojo pasaulinio karo metu, žygio palapinėje, pertraukėlėse tarp rūpinimosi sužeistais ir mirštančiais kareiviais, ji ir šiandien nenustoja jaudinusi žmonių širdis ir protus. Kaip ir pati J. Korczako ir jo vaikų istorija. 
Išgirsk vaiką
2012 m. Vaikų linija inicijavo kampaniją „Išgirsk vaiką“. Iniciatyvos tikslas – paskatinti tėvus skirti daugiau dėmesio bendravimui su savo vaikais ir išgirsti juos, nes, tyrimų duomenimis, vidutiniškai tėvai Lietuvoje savo vaikams per dieną skiria vos…7 minutes. Psichologų tyrimais įrodyta, kad vaikai, turintys stiprų emocinį ryšį su vaikais, jaučiasi laimingesni, jiems geriau sekasi mokslai, bendravimas su bendraamžiais. Net paaugliai, išoriškai siekiantys nepriklausomybės, iš tiesų ieško suaugusiųjų paramos ir tinkamas tėvų dėmesys gali padėti jiems išvengti daugelio šiame gyvenimo etape kylančių sunkumų. Statistikos duomenimis, net dešimtadalis į „Vaikų liniją“ besikreipiančių vaikų ir jaunuolių turi bendravimo su tėvais sunkumų. Nemaža dalis kitų jiems kylančių problemų taip pat yra susijusios su savijauta šeimoje. (Daugiau skaitykite čia.)

hgh

Neparuoštų namų darbų ir nesimokymo priežastys – sveikata, psichologija ir gabumų stygius

Namų darbai dažniausiai niekam neteikia malonumo. Skaityti privalomą literatūrą, rasti x matematikos užduotyje, versti užsienio kalbų tekstus ne vienam moksleiviui tampa kasdieniu kelių valandų košmaru. Vieni mokiniai kantriai ir nuoširdžiai daro namų darbus, kiti juos daro atmestinai, tačiau yra ir tokių, kurie piktybiškai atsisako daryti tai, kas užduota mokykloje. Tėvai nesupranta kodėl: vaikui per sunku, o gal neįdomu, o gal jis tiesiog tingi? (DOVILĖ TUSKENYTĖ. Skaitykite daugiau:  15min.lt)

Blogo elgesio su vaiku pasekmės

Dažnai  žmonės  skirtingai  vertina tai,  kas  yra  blogas  elgesys  su  vaiku.  Kas  vienų  žmonių  vertinama  kaip  neleistinas  elgesys  su  vaiku,  kiti  gali  manyti,  kad  tai  normalus  vaiko  auklėjimo  būdas. Specialistų  nuomone  blogas  elgesys  su  vaiku  -  tai  vaiko  vystymosi  poreikių  ignoravimas  bei  elgesys,  sukeliantis  vaikui: kūno  sužalojimą, moralinę  ar  psichologinę  žalą  ar  tokios  žalos  galimybę. Blogo  elgesio  su  vaiku  terminas  apima  visas  prievartos  prieš  vaiką  ar  nepriežiūros  formas: fizinę  prievartą,  seksualinę  prievartą, vaiko  nepriežiūrą, moralinę  prievartą  ir  tapimą  smurto  šeimoje  liudininku. Prievarta  prieš  vaiką  ir  vaiko  nepriežiūra  -  tai  kompleksinė  ir  daugelį  aspektų  apimanti  problema,  sukelianti  baisias  pasekmes. (Daugiau skaitykite čia.)

Alice Miller. Gabaus vaiko drama (Vertė Austėja Merkevičiūtė)

Trauminiai vaikystės išgyvenimai kaupiasi kūne ir nesąmoningai veikia tolimesnį suaugusiojo gyvenimą. Tik priėmus išstumtus jausmus galima išsivaduoti iš vaikystės kalėjimo ir priartėti prie tikrosios savasties. Alice Miller – žydų kilmės šveicarų psichoterapeutė. Po dvidešimties metų psichoanalizės praktikos ji atsidėjo vaikystėje patirtų traumų tyrinėjimams ir knygų rašymui. „Gabaus vaiko drama“ – pirmoji autorės knyga, išgarsinusi ją visame pasaulyje. Knygoje A. Miller akivaizdžiai parodo, kaip vaiko išnaudojimas suaugusiųjų poreikiams, jo baudimas, mušimas ir manipuliavimas pažeidžia jauno žmogaus integralumą bei skatina jį atsižadėti savasties. Pasak autorės, „neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“ Tam reikia atsigręžti į praeitį, atverti duris į vaikiškos tikrovės suvokimą bei sąmoningai išgyventi išstumtus jausmus. Taip galime ne tik išsivaduoti iš vaikystėje patirtos baimės bei jos destruktyvių padarinių dabartyje, bet ir sustabdyti prievartos perdavimą iš kartos į kartą ateityje. (Daugiau skaitykite čia.)

hgh

Vaikai mokosi iš to, ką mato

Tėvų pavyzdys – geriausia vaiko mokykla

Visi nori vaiką užauginti geru žmogumi, kad jis būtų laimingas. Tačiau tikrai ne kiekvienu vaiku tėvai gali džiaugtis ir didžiuotis. Kaip auklėti, kad vėliau nereikėtų nusivilti ir gėdytis savo vaiko poelgių? Konsultuoja psichologė Edita Kuogienė

Nekaltinkite mokyklos: vaiko rezultatus nulemia tėvų išsilavinimas, knygos, internetas, atskiras kambarys vaikas – ne paltas – antro tokio nenusipirksi

Jei namie turite daugiau kaip 100 knygų, esate įgijęs aukštąjį išsilavinimą, mėgstate skaityti, tai ir jūsų vaikų mokymosi rezultatai bus geresni, rodo tarptautiniai tyrimai. Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė daktarė Rita Dukynaitė interviu DELFI atskleidžia, kaip svarbu vaikams sekti pasakas, dainuoti, žaisti edukacinius žaidimus bei paaiškina, kokia asmeninio kambario ir interneto reikšmė. (Daugiau skaitykite čia.)

Agresyvūs vaikai: kas, kodėl ir kaip padėti?

Paprastai išskiriami trys pagrindiniai netinkamo, agresyvaus elgesio šaltiniai: 1. Baimės, nepasitikėjimo aplinkiniu pasauliu, nesaugumo jausmas. 2. Nuolatinis neatsižvelgimas į vaiko norūs, įvairūs draudimai. 3. Asmenybės nesusiformavimas, negebėjimas būti savarankiškam, nepriklausomam, savo erdvės neturėjimas. (Daugiau skaitykite čia.)

hgh

Viskas, kas aktualu šeimai

Naujas lankstinukas „Vaikas ir šuo namuose“

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyrius išleido naują lankstinuką „Vaikas ir šuo namuose“. Lankstinukas gali būti naudingas tiek visuomenės sveikatos specialistams, tiek tėvams. Jame pateikiama informacija apie šunų įkandimus bei kaip jų išvengti.

hgh

Vaikystė be smurto. Puslapis tėvams, globėjams

Tai nuolat atnaujinamas ir papildomas informacijos šaltinis, skirtas suteikti informacijos ir žinių apie visapusišką pagalbą nuo smurto nukentėjusiems ar smurto liudininkais tapusiems vaikams. Tikime, kad ši puslapio skiltis bus naudinga tėvams ir globėjams, siekiantiems apsaugoti vaikus nuo smurto ar lydintiems juos teisinėse procedūrose. Čia jūs rasite informacijos apie:
•    teisines vaikų apklausas;
•    teisinius aktus;
•    pagalbos galimybes nukentėjusiems nuo smurto vaikams;
•    leidinius.

hgh

Komentavimo galimybė išjungta.