Straipsniai

roza
4 Michaelis Winterhoffas. Modernus auklėjimas atima iš vaikų vaikystę. Vokiečių psichiatras Michaelis Winterhoffas, knygos „Kodėl mūsų vaikai virsta tironais“ („Tyto alba“, 2011) autorius, mano, kad daugelio vaikų ir paauglių dvasinis vystymasis sustojo ankstyvojoje vaikystėje. Pagarbos suaugusiesiems stoką, be kitų priežasčių, M. Winterhoffas laiko nulemtu partneriško auklėjimo modelio. Pasirinkę šį auklėjimo modelį, daugelis šiuolaikinių tėvų nuolat leidžia savo vaikams valdyti ir nurodinėti, atimdami jiems galimybę suvokti skirtumus tarp daiktų ir žmonių. (Daugiau skaitykite čia.)
4 Hiperaktyvus vaikas mokykloje: kaip elgtis tėvams ir mokytojamsBaigiasi antras mokslo metų mėnuo ir daugumoje klasių mokytojams tenka susidurti su panašiomis problemomis: vaikai, dažniausiai berniukai, vis sunkiau klauso pamokose, daro tai, kas šauna į galvą, jiems nesiseka susikaupti… Šiandien mokyklose vis daugiau hiperaktyvių vaikų – ar gali būti, kad ši diagnozė nustatoma mokykloje ir kaip tėvams palengvinti vaiko mokyklinį gyvenimą?Mano sūnus šiais metais pradėjo eiti į mokyklą. Jis visada buvo itin judrus ir nervingas, bet mokykloje problemos paaštrėjo: mokytoja skundžiasi, kad jis garsiai kalba pamokų metu, sukiojasi ir trukdo visai klasei. Taip, jis sudėtingas vaikas. Mokyklos psichologas sako, kad jam būdingas hiperaktyvumo sindromas DTH. Kas tai?“ (Daugiau skaitykite čia.)
4Kuri karta protingiausiaMes juos krikštijame „beraščiais“ ir besiskundžiančiais, tačiau iš tiesų po 1995 m. gimęs jaunimas yra realistai, šiek tiek vėjavaikiai, pragmatiški ir ypač technologiškai raštingi. Naujoji karta protinga, tačiau išsiblaškiusi, nemokanti planuoti laiko, pasižyminti dideliu nerimu. Tai interviu DELFI aiškino Vilniaus universiteto (VU) profesorė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė habil. dr. Vilija Targamadzė. Pasak V. Targamadzės, dabartiniams vaikams nereikia klijuoti etikečių ir jų žeminti: mes tiesiog dar nepažįstame šios kartos ir nemokame pakankamai gerai su ja dirbti. (Visą straipsnį rasite čia.)
4 10 šiuolaikiško mokytojo bruožų. Juodos lentos, baltos kreidos, pluoštai plonų sąsiuvinių pageltusiais lapais, datų bei formulių sąrašai atmintyje. Tiesa, šiuo metu plonus sąsiuvinius vis dažniau pakeičia modernios užrašinės kietais viršeliais, senovines lentas su kreidomis – interaktyvios elektroninės lentos, o teorijos dėstymui mokytojas vis dažniau pasitelkia kompiuterines ir kitokias vizualines priemones. Tačiau ar pasaulis per pastaruosius kelis dešimtmečius tik tiek pasikeitė? Ar to užtenka, norint vadinti save XXI amžiaus mokytoju? Receptą, kaip neatsilikti nuo pasaulio ir tapti šiuolaikišku mokytoju,  rasite čia.
4Kas išmokys vaikus mokytis. Švie­ti­mo ro­dik­liais es­tai len­kia lie­tu­vius ir lat­vius. Ta­čiau ko­dėl Aus­tri­jos, vie­nos pir­mau­jan­čių ša­lių pa­sau­ly­je pa­gal lė­šas, ski­ria­mas švie­ti­mui, aka­de­mi­niai re­zul­ta­tai pra­stes­ni nei Eu­ro­pos vi­dur­kis?! Vil­nie­tė dai­lės ir tech­no­lo­gi­jos mo­ky­to­ja Ri­ta Ur­bo­nai­tė-Kru­li­kovs­ka, ne­se­niai da­ly­va­vu­si pa­sau­li­nio tink­lo „Teach for All“ („Mo­ky­mas vi­siems“) su­va­žia­vi­me Nau­ja­ja­me De­ly­je, In­di­jo­je, ne­abe­jo­ja, kad po­rei­kis keis­ti mo­kyk­lą, vai­kų ir mo­ky­to­jų san­ty­kius yra iš­ki­lęs vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tik švie­ti­mo sis­te­mų įvai­ro­vė di­džiu­lė, o pa­tir­tis – pa­mo­ko­ma ar­ba ne.(Daugiau skaitykite čia.)
4 SOS: psichologinį smurtą mokykloje patiria kas antras vaikas. Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau mirga pranešimais apie smurtaujančius paauglius. Šį mėnesį į Šiaulių ligoninę dėl pilvo sumušimo, įtariamo blužnies trūkimo bei inksto sumušimo paguldyta mergaitė tikino, kad fizinio lavinimo pamokos metu bendraklasė jai įspyrė į pilvą. 2011-ųjų liepos įvykiai rodo, kad kartais jaunuolių žiaurumui ribų nėra – tąkart dvi S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės viename daugiabučio namo bute nužudė bendramokslę Nedą R. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytojos psichiatrės Orintos Ančiulytės teigimu, atliktų apklausų duomenimis, psichologinį smurtą mokykloje patiria kas antras vaikas. Fizinį – kiek rečiau. (Daugiau skaitykite čia.)
4V. Ališauskas: kalbininkas turi būti tarnas, o ne diktatorius. „Turime kalbos priežiūros institucijas, kurios veikia, sakyčiau, komandavimo būdu. Tai savo įsitikinimus turintys specialistai, kurie, deja, užmiršta vieną dalyką: kad jų statusas nėra toks pat, kaip, tarkime, gydytojų statusas. Šiandien net ir gydymą skiriantis specialistas pirmiausiai turi gauti ligonio sutikimą, nors jis daug geriau už ligonį išmano, ką ir kaip reikia gydyti. Tad juolab ir kalbos prižiūrėtojas negali taip paprastai nurodyti, įsakyti, o jei jam kas nors netinka – nubausti“, – naujienų tinklalapiui LRT.lt sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Vytautas Ališauskas. (Daugiau skaitykite čia.)
4Lietuviškas lobis iš už Atlanto. Šiemet pažymimas Bostone leistos Lietuvių enciklopedijos 60-metis. Tokio kultūros paminklo neturi nei latviai, nei estai, nei turbūt jokia kita buvusi okupuota tauta. (Daugiau skaitykite čia.)
4 Jurga Lūžaitė. Apie laiškus, rašytus ranka… „<…>Ranka rašytas laiškas tampa stebuklu. Taip retai jų begauname. O dar rečiau, matyt, rašome patys… O juk būta laiškų – draugiškų, meilės, mokytojų… Laiškais mes kalbėjomės, pasakydavome daugiau nei akis į akį, vienas kitam. Mokėjome jausmus išreikšti subtiliau, nei relation ship nustatymu facebook‘e ar mobiliojo telefono fone užsidedant zuikučio nuotrauką. Ieškojome tinkamo žodžio papasakoti apie save. Tai rašydama jaučiuosi šiek tiek pasenusi… Ir šiek tiek pradedu suvokti, kodėl vyresni žmonės mano, kad jaunimui sunku suprasti tai, kaip buvo anksčiau… Suprasti ir nesmerkti. Ir tinkamai įvertinti. Vis bandau svarstyti, ar tikrai laiškų neberašome todėl, kad tai nebeaktualu. O galbūt dar ir todėl, jog vis mažiau turime laiko pamąstyti, kas esame ir kaip – esame?… (Daugiau skaitykite čia.)
4 Ieva Dulinskaitė. Patyčios negali tapti priemone vaikams mokyti. „<…> O mokiniai pripažįsta, kad keičiantis mokytojams, auklėtojams bandant sustabdyti patyčias, keičiasi ir jų pačių nuostatos: mažėja tų, kurie imasi veiksmų rodydami nepakantumą kitiems, kurie išreiškia nepasitenkinimą greta esančiuoju viešai. Daugėja ir tų, kurie nori padėti ir padeda patyčių aukai. „Bernardinai.lt“ kalbėjosi su Olweus programos vyr. instruktore Ieva Dulinskaite apie patyčias, jų mitus, veikimo principus. Klausėme jos ir apie tai, kaip į patyčias  reikėtų reaguoti tėvams, mokytojams ir patiems vaikams. (Daugiau skaitykite čia.)
4 Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį. Literatūros kritikui, profesoriui Kęstučiui Nastopkai 2012 m. Lietuvos nacionalinė premija skirta „už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos mokyklos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“. Su laureatu kalbasi rašytojas Andrius Jakučiūnas.(Interviu skaitykite čia.)
4Rašykite ranka! Tai būtina. Mes beveik visi seniai atpratome rašyti ranka, nes rašiklį ir popierių pakeitė monitoriai ir klaviatūros. Rašymo reikmenimis naudojamės tik esant būtinybei, tarkime, kai reikia pasirašyti dokumentą. O psichologai tvirtina, kad ranka rašyti – labai naudinga. (Daugiau skaitykite čia.)
4 Psichologai: „Mokytojai lieka kurti mokinių pagalbos šauksmui“. Suaugusieji stebisi smurto protrūkiais mokyklose, namuose ir gatvėse. Dažnai kalbama apie patyčias mokyklose tarp bendraamžių, tačiau pamirštama, kad dažniausiai patys suaugusieji patyčių nepastebi, jas ignoruoja. Tokios nuomonės laikosi psichologai, kurie lankėsi įvairiose Lietuvos mokyklose ir įsitikino, kad suaugusieji neretai lieka kurti mokinių pagalbos šauksmui. (Daugiau skaitykite čia.)
4 Nesibaigiančios patyčios mokyklose – ar yra išeičių? Lietuvos mokyklose jau kelerius metus vyksta įvairių akcijų, skirtų kovoti su patyčiomis. Tačiau į viešumą vis dar iškyla istorijų apie bendraamžių užgauliojamus paauglius. Kai kurių jų pabaiga – tragiška. Sprendimas, kaip vienus paauglius apsaugoti nuo patyčių, o kitų agresiją užgniaužti teoriškai lyg ir yra, bet jo efektyvumas – abejotinas. (Daugiau skaitykite čia.)

Komentavimo galimybė išjungta.