Kristijonas Donelaitis

6Kristijonas Donelaitis ir 26 kg ir 200 g sidabroLi­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­ja Da­lia Di­ly­tė pri­pa­žįs­ta, kad šiuo­lai­ki­niam skai­ty­to­jui ga­li bū­ti su­nkiau su­pras­ti Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio kū­ry­bą. Yra net kul­tū­ros žmo­nių, ku­rie ma­no, kad ag­ra­ri­nės kul­tū­ros li­te­ra­tū­ros aps­kri­tai ne­be­rei­kia. Ta­čiau ne­pa­žin­da­mi jos ir ne­pa­da­rę sa­vas­ti­mi, pra­ras­tu­me kul­tū­ri­nę at­min­tį. Ne­sup­ras­tu­me ir Eu­ro­pos kul­tū­ros šak­nų. (Daugiau skaitykite čia.)
6 Vienuoliktokų laiškai Kristijonui Donelaičiui. Literatūros pamokų metu studijavę Kristijoną Donelaitį vietoj didžiai tikslingo ir klasiškai griežto atsiskaitomojo darbo Vilniaus Valdorfo mokyklos vienuoliktokai buvo paraginti parašyti K.Donelaičiui, norinčiam atvykti laiku į XXI a., laišką, kurios tikslas – surasti XIX a. ir šiuolaikinio pasaulio panašumus bei skirtumus, išmatuotidonelaitiškosios moralės direktyvas šiandien, argumentuotai išreikšti asmenines simpatijas ir antipatijas. Vilniaus Valdorfo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Ineta Žymančiūtė. (Laiškus skaitykite čia Id., IId.)
6 Albinas Jovaišas. Kristijonas Donelaitis. Kultūriniai-moksliniai veiksniai, formavę poetą. Biografija. Asmenybės bruožai. Literatūrinis palikimas. Pasakėčios. Kūrybinės laboratorijos fragmentai. Metai: moralinės, socialinės ir tautinės nuostatos. Žanras ir kompozicija. Svarbiausi fabulos akcentai. Gamtovaizdžiai. Personažai. Metų stilius. Ryšys su literatūros procesu (problemos). Tautinė ir tarptautinė „Metų“ reikšmė. Poetas memorialuose, literatūroje ir mene.
6Laimonas Inis. Žinomas nežinomas Donelaitis.
6 Dalia Dilytė. Kristijonas Donelaitis – pasaulio literatūros klasikas.
6Kristijonas Donelaitis: ne sustingęs klasikas, bet gyvas kūrėjasK. Donelaičio poema „Metai“ kelioms skirtingoms kartoms pirmiausia primena mokyklą – dauguma pamena nors porą eilučių, nes išmokti ištrauką iš „Metų“ būdavo privaloma. Tačiau pasakyti, kad K. Donelaitis buvo tik liuteronų kunigas, sukūręs į literatūros aukso fondą įrašytus „Metus“ ir šešias pasakėčias, būtų tas pats, kas apie šį žmogų nepasakyti nieko. Tai buvo ypatingo talento asmenybė, ypač stebinanti savo įvairiapusiškumu. Daug kas nežino, jog K. Donelaitis buvo poliglotas – knygas gebėjo skaityti ne tik gimtąja kalba, bet ir lotynų, hebrajų, prancūzų, vokiečių bei senovės graikų kalbomis, išradėjas – jo rankose atgimdavo vargonai, termometrai, barometrai, laikrodžiai. Šį žmogų domino ir kiti technikos išradimai, tyrinėjimai – tiek makroskopiniai, tiek kosmosas. (Daugiau skaitykitečia.)
6Žodis iš Tolminkiemio. Metodinis leidinys apie K. Donelaičio kūrybą. 
6Projektas „Donelaitis – mano pradžia“. (Apie tai, kaip pasišnekėjo filosofas su lituanistu ir sutvirtino Kanto bei Donelaičio ryšiusRegimantas Tamošaitis. Donelaitis kaip duonaRimvydas Stankevičius. Kristijonas Donelaitis ir aš.)
6Tolminkiemio kunigas, statytojas ir sodininkas, lietuviškojo hegzametro kūrėjas. 2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Ta proga pokalbiui prie apskritojo stalo apie mūsų literatūros šedevrą „Metai“ pakvietėme VU prof. em. Viktoriją Daujotytę, filologę dr. Dalią Dilytę, VU prof., LMA viceprezidentą Domą Kauną ir architektą restauratorių dr. Napalį Kitkauską„Literatūros ir meno“ redakcijai atstovavo Kornelijus Platelis ir Astrida Petraitytė. (Daugiau skaitykite čia.)
6 B. Aleknavičius.Tvirtovė. Kūryboje Kristijonas Donelaitis – realistas. Jo paliktuose „Metuose“ nėra ne tik poteksčių, bet ir daugtaškių. Jo žodis aiškus, suprantamas, būriškai lietuviškas. Tokius mes šiandien turime ir Jo „Metus“, ir tokiam fone privalome kalbėti apie Poeto literatūrinį palikimą, jo epochą ir šiandieninę donelaitiką. (Daugiau skaitykite čia.)
6 Dalia Dilytė-Staškevičienė. Kristijono Donelaičio didybė. Prieš trejetą amžių saulės, dar tebestoviniuojančios dangaus skliaute, bet jau pasiruošusios vėl kopti, šviesą išvydo pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis. Jis iškilo pirmas – ir iki šiol tebėra didžiausias, pasirodė pirmas – ir liko nepralenktas. Švęsdami poeto trijų šimtų metų jubiliejų, turime progos pamąstyti apie jo svarbą ir reikšmę, apie jo vietą Lietuvos ir Europos kultūroje. (Daugiau skaitykite čia.)(Radijo paskaita. LRTmediateka) 
6KRISTIJONAS DONELAITIS. SVEIKS, SVIETELI MARGS!Paroda skirta lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.
6Kristijonas DonelaitisUntitled
6„Metų“ anketa. Kristijonui Donelaičiui – 300. Marcelijaus Martinaičio, Vaido Šeferio, Henriko Algio Čigriejaus, Marijaus ŠidlauskoEugenijaus Ališankos, Donato PetrošiausViktorijos Daujotytės, Giedros Radvilavičiūtės atsakymai į anketos klausimus.
1. Keičiasi mūsų pasaulis, keičiasi ir literatūra. Kaip atrodo K. Donelaičio pradėta grožinės literatūros vaga šiandien, po trijų šimtų metų? Kiek ji tinka prie mūsų tikrovės ir kokie šiandien yra lietuviškumo kriterijai? Žemė ta pati, medžiai tie patys, bet lietuvių kalba jau lyg ir kitokia?
2. K. Donelaičio reikšmę mums sustiprindavo ir politinės situacijos, dramatiškos Lietuvos istorijos aplinkybės. Ideologinės priespaudos metais K. Donelaičio balsas buvo ypač svarbus kaip lietuviškosios savasties ir kultūrinės tapatybės liudijimas. „Metų“ kalba mus saugojo nuo užmaršties ir neleido išnykti. Kiek mums padeda K. Donelaitis šiandien, kiek jis apsaugo kultūrą ir literatūrą nuo išnykimo globalinėje vartotojiškoje visuomenėje?
3. Ar šiandien galėtume tikėtis panašaus fenomeno – savo laiką pranokstančio menininko iškilimo? Jei ne, tai kokios priežastys trukdo kultūrai pasiekti kulminacinius kūrybinio veiksmo taškus? Gal meniniam talentui pasireikšti palankesnis etninis kultūros uždarumas? Gal laisvoje visuomenėje nėra būtinybės daryti kažką ypatingo, o informaciniame pasaulyje nėra prielaidų rastis unikaliai asmenybei ir unikaliai kūrybai?
4. Ką mąstote apie tokį paradoksą: mažaraštėje tautoje atsiranda kalbos genijus, o mūsų visuotinio raštingumo visuomenėje klesti grafomanijos tvanas, pro kurį vis sunkiau prasimuša autentiškos kūrybos šaltiniai. Ar tai toks kultūros raidos dėsningumas, ar tiesiog civilizacijos nuovargio ir persisotinimo ženklai?
6Darius Kuolys. Laimei, DonelaitisPrieš penketą dešimtmečių kalbėdamas apie Kristijoną Donelaitį, literatūros istorikas Vincas Maciūnas priminė lietuviams Voltaire’o sąmojį. Šis XVIII šimtmetyje klausęs, kodėl visi taip garbinantys Dantės Dieviškąją komediją. Ir pats atsakęs: „Ogi todėl, kad niekas dabar jos neskaito”. Dar XIX amžiuje aukštaitiškai eiliavęs Valkininkų klebonas Silvestras Gimžauskas su pasididžiavimu ir apgailestavimu rašė: „Ir mes turim Donaleitį,/Tiktai asam mažai skaitį.“ Ar nėra Dantės likimas ištikęs Donelaitį mūsų dienomis? Ar Metai Lietuvos visuomenei netapo didingu pakelės paminklu – garbinamu, bet nebyliu, iš gyvos šių dienų kultūros išstumtu tekstu? O gal naujos, nepriklausomybės dešimtmečiais įgytos tautos patirtys galėtų atverti dabarčiai svarbias Donelaičio epo reikšmes? Gal Apšvietos laikų Prūsų Lietuvos kunigas galėtų būti išmintingas ir iškalbingas mūsų laikų tautinio polilogo dalyvis? (Daugiau skaitykite čia.)
6 Nuraškyti poetą iš dausų…  Na ir nežinome mes, kaip vaikščiojo Kristijonas Donelaitis, ar tiesiai laikė nugarą, ir koks buvo jo balsas, žemas ar aukštokas, kaip skambėjo jo laiminimai ar pagrūmojimai nuo sakyklos; ar tvirtai spaudė ranką; ką niūniuodavo, dirbdamas; ir apskritai, ar bent kiek buvo panašus į tą Vytauto Jurkūno išraižytą rūstuolį nuo vadovėlio puslapio, kurs iš po gauruotų antakių niūrokai žiūri į rašaluotą mokinuko pirštą, bandantį nepasiklysti hegzametro brūzgynuose… (Daugiau skaitykite čia.)
6Kristijonui Donelaičiui 300
Kaliningrado srities valdžia sukūrė atskirą tinklalapį, skirtą Kristijonui Donelaičiui, jo kūrybai, biografijai ir viskam, kas susiję su garsiuoju lietuviu. Svetainės sukūrimą parėmė Kaliningrado srities Kultūros ministerija bei Istorijos ir dailės muziejus. „Sveiki atvykę į interneto svetainę, kuri skirta paminėti K. Donelaičio – Lietuvos literatūros klasiko 300 metų gimimo metines“, – sveikina lankytojus tinklalapis, kuris, beje, turi tik rusišką versiją. (Daugiau skaitykite čia.)
Tinklalapis, skirtas K.Donelaičiui
6Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas
Virtualioje parodoje, pavadintoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, pasakojama apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, kūrybą ir rašytinio palikimo sklaidą, visa tai iliustruojant svarbesniais dokumentais, saugomais projekto vykdytojų institucijose: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Be jų, pasitelkti kai kurie dokumentai iš Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlynas); jų kopijos publikuojamos, gavus minėto archyvo leidimą. Kai kurie archyviniai dokumentai skelbiami pirmą kartą. Kristijonas Donelaitis mene, kūrinių iliustracijos.
6Svetainė apie Kristijoną Donelaitį Galerija, vaizdo įrašai, poema „Metai“
6 Dievo kultas K. Donelaičio „Metuose“
6Kunigo Kristijono Donelaičio ganytojiška veikla teologiniai motyvai „Metuose“ ir kituose raštuose
Šiame Dariaus Petkūno straipsnyje aptariamas kunigo Kristijono Donelaičio teologinio brendimo kelias, jo pastoracinis gyvenimas, tarnyba parapijoje, apibrėžiami jo teologinių pažiūrų ypatumai. Teologinės pasaulėžiūros analizei naudotasi jo pagrindiniu literatūros kūriniu – poema „Metai“, remtasi ir kitu rašytiniu palikimu. K. Donelaitis buvo pietistinių pažiūrų kunigas, tačiau akcentavo, kad pietistai turi priklausyti Bažnyčiai.
6Regimantas Tamošaitis. Donelaičio temos ir ištraukos. (Lituanistų avilys.  http://smm.vma.emokykla.lt)
6 Donelaitis praeityje ir dabartyje.
Rašytojų nevienodas likimas. Vieni tuojau pastebimi ir įvertinami; kitus pastebi tik paskesnės kartos. Vieni randa pasekėjų ir sukuria savas „mokyklas“; kiti pasilieka vienišos viršūnės. Net ir tie, kurie patraukia dėmesį įvairiais laikotarpiais, domina ne tais pačiais atžvilgiais. Kristijonas Donelaitis priklauso prie tų, kurie liek vieniši kalnai be panašių į juos kalnelių. Priklauso prie tų, kuriuose skirtingų laikų žmonės randa ir žavisi skirtingom vertybėm. Rašo J. Brazaitis  kultūros žurnale „Aidai“. (Daugiau skaitykite čia.)
6 Kultūros metraščiai. Kristijono Donelaičio 275 metinėms. Laida, skirta Kristijonui Donelaičiui. Joje gausiai naudojamos ištraukos iš jo užrašų, laiškų, skaitoma iš „Metų“. Dalyvauja aktorius Vyt. Paukštė. Iliustruojama seno kaimo gyvenimo vaizdais žiemą. (LRT mediateka)
6Ruduo Tolminkiemyje. Režisieriaus J. Saboliaus filmas apie Kristijono Donelaičio gyvenimą, veiklą, jį menančias vietas. Scenarijaus autorė N. Logminienė, operatorius A. Leita. (LRT mediateka)
6 Kristijonas Donelaitis. Poema „Metai“
6Astrida Petraitytė. Mokomės Donelaitį, arba „Trys 1706 metų filologinės polemikos šaltiniai“
6Sveiks, sveteli margs. Režisieriaus A. Dausos filmas skirtas poeto, lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 250 metinėms, pasakojantis apie būrų dainiaus gyvenimo kelią. Scenarijaus autorius G. Skvarnavičius, operatorius A. Digimas. Lietuvos kino studija. (LRT mediateka)

6A. M. Sluckaitė. „Smėlio klavyrai“. J. Bobrovskio kūrybos motyvais. Kauno dramos teatro spektaklis J.Bobrovskio kūrybos, – poezijos ir romano „Lietuviški fortepijonai“ , – motyvais. Scenarijaus autorė Aušra Marija Sluckaitė. Scenarijuje panaudoti K.Donelaičio biografijos bei jo poemos „Metai“ fragmentai. Spektaklio režisierius Jonas Jurašas. (LRT mediateka)
6 Gustavo enciklopedija. Laidoje pasakojama apie Kristijoną Donelaitį ir jo kūrinį „Metai“. (LRT mediateka)
6 Ką iš K. Donelaičio „Metų“ sužinos ispanai? Šešiolika metų Lietuvoje gyvenanti, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedroje dirbanti ispanė C. Caro, gavusi pasiūlymą išversti K. Donelaičio „Metus“, prisipažino abejojusi, ar ispanams kūrinys bus suprantamas. Tačiau kai pradžią – „Pavasario linksmybes“ – nusiuntė literatūros specialistams į Ispaniją, abejonės dingo. „Jie susidomėjo, ir man tai buvo didelė paskata, galima sakyti, lėmusi apsisprendimą. Ispanų nuomone, šis tekstas praturtins ir mūsų kultūrą. Man buvo įdomu versti ir parodyti ispanams metų kaitą, kuri mano šalyje nėra tokia ryški kaip čia. Iš   „Metų“ ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario“, – šypsojosi vertėja. (Daugiau skaitykite čia.)
6 Kaip R. Kazlas atrado „Metus“Vilniaus teatre „Lėlė“ Rolando Kazlo  fantazija apie Kristijoną Donelaitį „Ne pagal šio pasaulio madą“, - kalbiname spektaklio autorių ir aktorių, neseniai dar ir įgarsinusį K. Donelaičio „Metus“ beveik 4 valandas trunkančiame įraše, platinamame kartu su Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto atnaujintu „Metų“ leidimu. (Daugiau skaitykite čia.)
6K. Donelaitis – Kanto moksladraugis, pirmojo, bet iki šiol geriausio kūrinio lietuviškai autorius. Kristijonas Donelaitis – pirmasis, parašęs grožinį kūrinį lietuviškai, buvo laisvųjų valstiečių sūnus, įgijęs puikų klasikinį išsilavinimą Karaliaučiaus universitete, kur mokėsi kartu su Imanueliu Kantu. Po studijų tapęs kaimo klebonu Donelaitis susitapatino su lietuvninkų bendruomene, kaip kunigas ir poetas empatiškai persiėmė jų vargais ir džiaugsmais. Nors neturime išlikusio svarbiausio lietuviško šedevro, poemos “Metai” autoriaus tikro portreto, Donelaičio asmenybė atsiskleidžia ne tik jo didžiajame kūrinyje, bet ir per istorines žinias apie tai, kaip jis rūpinosi kunigų našlėmis, valstiečių dėl gamtos stichijos patirtų nuostolių atlyginimu, kaip jis pats gamino fortepijonus, barometrus, augino sodą. XVIII a. vid. Prūsijos karalystės užkampyje lietuviškai parašęs aukščiausios prabos poemą, Donelaitis dabar yra labiausiai verčiamas lietuvių autorius, šiuo metu išverstas į 23 kalbas. Į 14 kalbų yra išverstas visas “Metų” tekstas. Itališkai, ispaniškai, rusiškai, armėniškai, vokiškai pastaruoju metu leidžiami nauji “Metų” leidimai, jubiliejiniais Donelaičio metais japoniškas “Metų” vertimas skambėjo Japonijos ambasados surengtuose skaitymuose.
6 Šiuolaikinės „Metų“ interpretacijos (Video)
„DONELAITIS TARP MŪSŲ“ - tai trumpas meninis vaidybinis filmas apie žmonių paliktas žymes knygos kelyje iš rankų į rankas, tai filmas apie klasikos išliekamąją vertę bei rašytoją – Kristijoną Donelaitį.Filmas sukurtas stovyklos „Gamtos kino dienos 2012″ metu, kurioje buvo apdovanotas GRAND PRIX ir 3 specialiais prizais už režisūrą ir scenarijų, kinematografiją bei muziką.
Režisierė ir scenarijaus autorė | Goda Žukauskaitė
Operatorius | Jonas Urvakis
Muzikos autorė | Auksė Beatričė Katarskytė
Trumpa ir juokinga poemos Kristijono Donelaičio „Metai“ interpretacija

 

Komentavimo galimybė išjungta.