11. Futurizmas

barre2

Futurizmas  (lot. futurum – ateitis) – avangardinė literatūros ir meno srovė, gyvavusi 1909–1925 m. Futuristai pretendavo kurti ateities meną, neigė praeities kultūrą, aukštino industriją, didmiesčio gyvenimą. Futurizmas pirmiausia paplito tarp Italijos menininkų, vėliau kitose Europos šalyse, ypač Rusijoje.
Italas Filipas Tomazas Marinetis savo „Futurizmo manifeste“ (1909) ragino atsisakyti bet kokio ryšio su kultūros tradicija, aukštinti agresyvumą, narsą, riziką, dinamiškumą, greitį, raumeningą kūną, technikos atradimus. Futuristai ragino šlovinti perversmą, sudeginti muziejus ir bibliotekas, nepaisyti jokių etinių ir estetinių draudimų, papročių. Literatūroje propagavo nesąvokinę kalbą, nepaisė gramatikos taisyklių, laužė sintaksės normas, vertino neologizmus ir alogizmus, eilėraščiuose pirmenybę teikė laisvosioms eilėms. Futuristai dailininkai perėmė kubizmo techniką, bet atmetė jo tematiką, vietoj portretų ir natiurmortų vaizdavo lekiančius traukinius ir automobilius.
Futurizmas Lietuvoje. Lietuvoje futurizmo pradininkas – Kazys Binkis. 1922 m. grupė rašytojų – Kazys Binkis, Juozas Tysliava, Juozas Žlabys–Žengė, Petras Tarulis, Salys Šemerys ir Antanas Rimvydis – išleido „Keturių Vėjų Pranašą“, kuriame skelbė apie būsimą atsinaujinimą Lietuvos literatūroje. Šie rašytojai 1924–1928 m. taip pat leido futuristinį žurnalą „Keturi Vėjai“.
Šaltinis: http://www.literatura.lt/enciklopedija/f/futurizmas/

barre2

 

Komentavimo galimybė išjungta.