Marcelijus Martinaitis

Marcelijus Martinaitis

1936 04 01 – 2013 04 05

Jauną pavasarį gimiau Serbentos upelėj.
Patiesta drobe parėjau į namus,
susiradau dirbančius tėvą ir motiną,
į rankas įsitvėriau ir ėmiau augti –
nuo pavasario iki pavasario
.

„Gailile raso“ (1990)

roza23

In memoriam Marcelijui Martinaičiui (Rimvydas Valatka)
Mylimam Poetui atminti. Aldona Kruševičiūtė
Poetui atminti. Aldona Kruševičiūtė
Viktorija Daujotytė apie M. Martinaitį: jis siekė teisingumo visa kūryba ir visu gyvenimu
Mirusio M. Martinaičio bendražygiai geriausiai atsimena poeto paprastumą. Lietuva neteko paskutinio tautos poeto. Taip bendražygiai atsimins penktadienį mirusį poetą, eseistą, vertėją Marcelijų Martinaitį. Ne vienos poetų kartos mokytoju vadinamas M. Martinaitis pralaimėjo kovą su liga ir užgeso sulaukęs 77-erių. Netekties sukrėsti rašytojo bendražygiai visam laikui atsimins M. Martinaičio paprastumą, kuriame slypėjo ne visiems suprantama prasmė.
M. Martinaitis  išėjo, bet jo Kukutis pasiliko. Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)
Kukutis atsisveikina su Marcelijumi.  „<…>Mirtis savaip perrašo poeto žodžius, staiga ir nelemtai pakeisdama jų prasmes: „O toj tyloj yra ir man kažkas, kažkas iš to, ką žemėn kas“, „Artėja prie manęs riba: nei tai ruduo, nei tai ilga žiemos pradžia…“, „Mane šiąnakt laukuos užsnigo…“, – rašė poetas M. Martinaitis, šiandien atgulsiantis Menininkų kalnelyje po sniego apklotu. Po balandžio sniegu, kuriuo įvardijo savo pirmąją eilėraščių knygelę.“ (Daugiau skaitykite čia.)
In memoriam Marcelijui Martinaičiui. Vladas BRAZIŪNAS. Gandrelis iš vakar į visados

roza23

Marcelijus Martinaitis. Biografija, eilėraščiai, nuotraukos
Marcelijus  Martinaitis liks amžinai gyvas prisiminimuose ir eilėse. (Fotogalerija. 15min.lt)
Virtuali paroda „Mes gyvename…“, skirta  poeto, eseisto, vertėjo Marcelijaus Martinaičio 75-mečiui. (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šioje parodoje maloniai kviečiame virtualiai „pavartyti“ Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomas Marcelijaus Martinaičio kūrybos knygas – poezijos ir prozos, išleistas per pastaruosius 15 metų, susipažinti su šiuose leidiniuose išspausdintomis bei poeto šeimos archyve saugomomis nuotraukomis, pasiskaityti Marcelijaus Martinaičio interviu, pasisakymus politiniais bei kultūros klausimais, prisiminimus apie kolegas, bičiulius, kūrėjus, aktorių skaitomi poeto eilėraščiai, dainininkų atliekami kūriniai kompaktinėse plokštelėse pagal Marcelijaus Martinaičio eiles. Atskira padėka dokumentinio filmo „Žolės prakalbėjimas“ apie Marcelijų Martinaitį autoriui – režisieriui ir operatoriui Algirdui Tarvydui už suteiktą galimybę demonstruoti jį Nacionalinės bibliotekos tinklalapyje.)
Marcelijus Martinaitis. Tekstai.lt „Skaitydamas M. Martinaitį turi visko tikėtis – sakralumo, pokštų, graudulio, senų raštų stilizavimo ir moderniausių posūkių, dainos poetikos ir verlibro. Jis intymizavo ir sužmogino lietuvių poeziją, be triukšmo atstūmęs klišes ir sustingusių formų ledkalnius“ (Valentinas Sventickas).
Poetas Marcelijus Martinaitis: „Antrą kartą gimiau iš knygų Į Baltosios anketos klausimus atsako poetas Marcelijus Martinaitis. (Atsakymus skaitykite čia.)
Marcelijus Martinaitis. Apie kūrybą. Poezija turi širdį. (Esė. Pašvaistė, 2009 / 7)
Marcelijus Martinaitis. „Tylintys tekstai“. (Ištraukos. Parengė Aldona Kruševičiūtė)
◊  M. Martinaitis: tose knygose ieškokite ne manęs, o kūrybos. Vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis su profesore, literatūrologe Viktorija Daujotyte dar kartą kreipiasi į skaitytojus naujausia literatūrinių laiškų knyga „Sugrįžęs iš gyvenimo“. (Daugiau skaitykite čia.)
Marcelijus atsisveikina su Kukučiu. Rimvydas Stankevičius („Respublikos“ žurnalistas) kalbasi su Marcelijumi Martinaičiu apie „kukučių“ prasmes, bylojusias anuomet, apie prasmes, ryškėjančias šiandien, ir apie rizikingą žingsnį – naujus pakeitimus visuomenės atmintinai mokamuose eilėraščiuose. (Daugiau skaitykite čia.)
Marcelijus Martinaitis. Namai – rojaus darželio modelis. Senojo Lietuvos kaimo sodyboje buvo kuriama, saugoma ir atkuriama visa agrarinė kultūra, apsieinanti be tolimų miestų, karalių, beveik be pinigų. Metaforiškai mąstant – ten buvo saugomi ir iš kartos į kartą su pastatais ir daiktais perduodami tos kultūros atkūrimo šifrai. Juos vis dar bandome perskaityti, dažniausiai tik iš knygų, o ne iš gyvų pavyzdžių. Menas, literatūra, liaudies kultūra, rašytojai, meno kūrėjai, išeiviai ir tremtiniai savo prisiminimuose yra paliudiję, kaip namų, gimtosios sodybos vaizdinyje buvo sutelkta viso jų gyvenimo programa, likimas, kaip iš jų buvo išsinešta kalba, pradžiamokslis, šventės ir papročiai. Namų vaizdinyje bene daugiausia visko sutelkta, nes jie niekada nebuvo vien tik buitinis statinys apsiginti nuo nepalankių orų ar ištikus nepritekliams. (Daugiau skaitykite čia.)
Marcelijus Martinaitis. Vilniau, kaime manoŠio rašinio pavadinimą užrašiau su pavydu galvodamas apie Paryžių, jo bulvarus, žalias vejas, Lotynų kvartalą, kuris taip susijęs su prancūzų įžymybėmis, bohema, meninėmis ir intelektualinėmis istorijomis. Kartą netoli Eifelio bokšto gulinėdamas vejoje tarp joje besiilsinčio jaunimo, prisiminiau tokią prancūzų dainelę, kuri prasideda žodžiais: „Paryžiau, kaime mano“… Gulėjau ir galvojau – štai Vilniuje prie manęs prieitų policininkas, norėdamas patikrinti, kas aš, kodėl čia tįsau? O be to, kur Vilniuje rastum tokių laisvų žalių erdvių, nes jų vis mažėja ir mažėja, dingsta po pamatais, betoniniais klojiniais, asfaltu. (Visą straipsnį skaitykite čia.)
M. Martinaitis: Kodėl taip sunku sugrįžti į Lietuvą? Poetas, eseistas, publicistas, Nacionalinės premijos laureatas Marcelijus Martinaitis pokalbyje svarsto šiandienes tapatybės problemas, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, ką reiškia būti lietuviu globaliame pasaulyje, tapatybės ir kūrybos, kalbos bei istorijos ryšį. Retorinis poeto klausimas pašnekesio pabaigoje, „kodėl dabar, kada viską galime daryti patys, prarandama savigarba, visokia – politinė ir kultūrinė? Kas mums trukdo gyventi Lietuvoje? Ar ne mes patys?“ lieka atviras… Poetą kalbina Gediminas Kajėnas. (Interviu skaitykite čia.)
M. Martinaitis: „Knygos yra mano draugai, giminaičiai, melagės ir suvedžiotojos.“ „Lietuvos ryto“ žurnalisto Ramūno Gerbutavičiaus  2012 metų rugpjūtį su poetu M. Martinaičiu darytas interviu „M. Martinaitis: „Knygos yra mano draugai, giminaičiai, melagės ir suvedžiotojos.“ (Interviu skaitykite čia.)
M. Martinaitis: anksčiau žmonės buvo protingi. Poetui Marcelijui Martinaičiui skauda širdį, kad šiandien jo eilėraščiuose aprašyta tyra Lietuvos gamta kenčia. Poetas prisimena, kad jo vaikystėje gimtasis kaimas atrodė visiškai kitaip – pamiškėse nesimėtė šiukšlės, miškuose neaidėjo brakonierių kulkų aidai. „Senieji žmonės buvo protingi. (…) To negaliu pasakyti apie šiuolaikinius žmones“, – atsidūsta poetas. (Daugiau skaitykite čia.)
M. Martinaitis: būtent tamsiausiu laikotarpiu išryškėja tikra gyvenimo vertė. Vienas žymiausių Lietuvos poetų Marcelijus Martinaitis savo gyvenime matė daugybę skaudžių mūsų istorijos akimirkų – pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas, žydų žudynes, partizaninį pasipriešinimą, sovietinio režimo melą, galiausiai – turiningo gyvenimo prašviesėjimą – Atgimimą. Autobiografiją išleidęs poetas sako, kad atėjo metas padaryti gyvenimo ataskaitą, apsivalyti nuo to, kas buvo praėjusiame laike. Apie ryškiausius gyvenimo vaizdinius ir akistatą su praeitimi M. Martinaitis su Virginijumi Savukynu kalbėjosi LRT laidoje „Įžvalgos“. (Interviu skaitykite čia.)
◊ Poetas Marcelijus Martinaitis: savo pėdomis atgal nesugrįši. „Žmogui svarbu, ar jo pėdas kas nors nušluoja, ar jos lieka, ar matosi. Imi galvoti, ar tavo gyvenime yra pėdų, kuriomis norėtum sugrįžti atgal, eiti jomis iš naujo“, – svarsto 75 metų jubiliejų minintis poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Įsiterpus į laiką tarp gausybės sveikinimų, apdovanojimų, kūrybos vakarų – poeto pokalbis su „15min“ apie pėdas, pasiliekančias ten, kur eita. (Daugiau skaitykite čia.)
Donata Mitaitė. Prilenktas prie atminties. Prieš keletą metų paprašytas autografo, M. Martinaitis man užrašė: „Prilenktas prie atminties – Marcelijus Martinaitis.“ Tai labai lakoniška ir nepaprastai tiksli autocharakteristika, tinkanti visai rašytojo kūrybai. Aišku, skirtinguose žanruose atmintis reiškiasi vis kitaip, tačiau jos balsas M. Martinaičiui visada išlieka svarbus. Naujojoje knygoje „Mes gyvenome / Biografiniai užrašai“ atminties balsas vėl savitas. (Daugiau skaitykite čia.)
Inga Liutkevičienė. Interviu su poetu M. Martinaičiu. 2011 m. „<…>Marcelijus – šis vardas man suteiktas senelės Marcelės garbei, o Teodoras – šventas vardas, kurį man suteikė kunigas. Sovietmečiu mano antrojo vardo niekur nerašydavo – net pase, tai buvo savotiška mano gyvenimo paslaptis. Sovietmečiu pagal galiojusią tvarką, būdavo rašoma Marcelijus Martinaitis Izidoriaus (tėvo vardas). Prisimenu, kai buvau mažas, iki kokių ketverių metų, tėvai mane vadindavo Tevadoru. <…>(Daugiau skaitykite čia.)
Kaime užaugęs M. Martinaitis Lietuvą matė kaip miesto šalį. Lrytas.lt  pasakojimas apie M. Martinaitį, kurį po pokalbio su poetu ir rašytoju, 2011 m.  minėjusiu 75-ąjį jubiliejų, parengė žurnalistas Artūras Pučėta.
M. Martinaitis: parašyti garbės kodeksai neveikia. Į Utenos gimnazistų klausimus atsako poetas Marcelijus Martinaitis. Interviu išspausdintas  „Dialoge“ 2012-08-16
Marcelijus Martinaitis atsako į šv. Kristoforo gimnazijos mokinių klausimyną. lietuvių literatūros klasikas.  Poetas, eseistas, vertėjas, dėstytojas, Sąjūdžio veikėjas. 1952 m. baigė Gervinių septynmetę mokyklą, mokėsi Kauno politechnikume, dirbo ryšių techniku, vėliau – Raseinių rajono laikraščio redakcijoje. Tarnavo sovietinėje armijoje. 1964 metais Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo įvairių žurnalų redakcijose, nuo 1980 m. dėsto Vilniaus universitete. Išleido per dešimtį poezijos rinkinių, eseistikos knygų, pjesių. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei keturiolika kalbų. Kūrybą ėmė skelbti nuo 1955 m. 1962 m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“. Didžiausio populiarumo susilaukė rinkinys  „Kukučio baladės“. Pagal  M. Martinaičio eiles sukurta ne viena populiari daina. Į lietuvių kalbą vertė J. Marti, J. R. Jimenezo, M. Cvetajevos ir kt. eilėraščius. Parašė patriotinėmis potekstėmis persmelktą kino scenarijų filmui „Vakar ir visados“ (1984 m.)  ir pats jame vaidino. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1998 m.). M. Martinaičio  atsiminimų knyga „Mes gyvenome“ 2010 metais laimėjo Metų knygos titulą. Jautriai reaguojantis į Lietuvos kultūros bėdas,  visur spėjantis, draugiškas jaunųjų globėjas. (Daugiau skaitykite čia.)
Paskutinis interviu su Marcelijumi Martinaičiu: apie kūrybą, gimtąsias vietas ir miesto  žmones. <…>„Man keista, kodėl jauni žmonės, kurie nematė tokio gyvenimo, skaito mano knygą „Mes gyvenome“. Čia panašiai kaip mes skaitydavome apie indėnų gyvenimą“, – pastebėjo M. Martinaitis.<…>“ (Visą interviu skaitykite čia.)
Aldona Kruševičiūtė. Slaptieji sielų suokalbiai. Vytauto Kernagio atliekamos dainos pagal Marcelijaus Martinaičio eilėraščius
Kūrybos metas. Poetas M. Martinaitis. Poetas Marcelijus Martinaitis kalba apie kūrybą, jos reikalingumą sau, o po to ir kitiems, pasakoja apie laimingai susiklosčiusį gyvenimą, kad tapo rašytoju, teigiamai vertina dabartinę kartą, apgailestauja, kad nėra kultūros politikos ir vertinimo kriterijų, niekas neruošia dirvos ateinančioms kartoms, mano, kad visuomenė vis dar agrarinės kultūros lygmenyje, išsako nuojautas artėjančios kultūrinės katastrofos, kuri baisesnė už politinę katastrofą. Poetas nufilmuotas savo sodyboje, kurioje jaučia kūrybos laisvę, Vilniaus senamiestyje, studentų auditorijoje. Laidos autorė Dalia Kutavičienė. (LRT mediateka)
Marcelijus Martinaitis  skaito savo eiles. 2012 metų vasario mėnesį filmuotame vaizdo įraše pats poetas skaito savo kūrinį.
Viktorija Daujotytė: „Marcelijus Martinaitis – lituanistams svarbios tradicijos pabaiga?“ V. Daujotytės pranešimas „Marcelijus Martinaitis – lituanistams svarbios tradicijos pabaiga?“, perskaitytas Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms skirtame seminare „Dabarties iššūkiai mokyklinei lituanistikai“.

„Įžvalgos“: M. Martinaitis gyvenimo ataskaitą parašė perteikdamas vaikystės išgyvenimus (I) Pokalbis su poetu M. Martinaičiu.

„Įžvalgos“: M. Martinaitis gyvenimo ataskaitą parašė perteikdamas vaikystės išgyvenimus (II) Pokalbis su poetu M. Martinaičiu.

„Žolės prakalbėjimas“  (2001 m.) Režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas
◊ M. Martinaitis apie knygą „Mes gyvenome“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010)
◊  M. Martinaitis. „Marcelijaus margučiai“
Marcelijaus Martinaičio kūrybos vakaras su knyga „Marcelijaus margučiai“ I, II, III, IV (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012)
Marcelijaus Martinaičio ir Viktorijos Daujotytės knygos „Sugrįžęs iš gyvenimo“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, D. Mitaitė, V. Vaitkevičius (Alma littera).14-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. 2013 m. vasario 23 d., Vilnius. Parengė Daina Karlonaitė.
Marcelijus Martinaitis. Tau ačiū, Tėvyne, už kalbą
Muzikiniame filme „Vakar ir visados“ ieškoma tautinės savasties šaknų iš Vilniaus universiteto senųjų spausdinių bibliotekos leidžiantis į lietuvišką kaimą. Ten, senose kaimo sodybose, vyksta visas metinis ciklas darbų, papročių, apeigų, švenčių. Skamba lietuviškos liaudies dainas, atliekama instrumentinė muzika, skaitomos poeto M. Martinaičio eilės. Filmas kaip mokymo priemonė rodytas ir naudotas Sorbonos (Pranzūcija) bei JAV universitetuose. Režisierius Gytis Lukšas. Aktoriai: Marcelijus Martinaitis, Veronika Povilionienė, Gintaras Tilvytis, Arūnas Ivanauskas, Rima Lozovaitė, Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro artistai, VU dainų ir šokių ansamblis. 1985 m. (Trukmė 62 min.)
Marcelijus Martinaitis amžinai liks gyvas prisiminimuose ir eilėse. (LRT vaizdo reportažas)
Vidurnakčio lyrikoje Marcelijaus Martinaičio eiles skaito Ramutis Rimeikis. (Meilės lyrika I. Meilės lyrika II) (LRT mediateka)
Vidurnakčio lyrikoje Marcelijaus Martinaičio eiles skaito Sigitas Račkys. (LRT mediateka)
Marcelijus Martinaitis, „Po jubiliejaus“ ir „Pagyvenusio vyro išpažintis senam kunigui“ (vaizdo įrašas, 2011)

 

roza23

Komentavimo galimybė išjungta.