Kazys Bradūnas

??????????????

roza

Rita Tutlytė. „Aš dar noriu girdėti, kaip skamba/Mano gimtoji kalba“: Kazio Bradūno šimtmečiui. Kazys Bradūnas – vienas žymiausių XX amžiaus  antros pusės lietuvių poetų, priklausęs  garsiajai karo metų studentų ateitininkų „šatrijiečių“ kartai, karo išblokštai iš Lietuvos į emigracijas, prarastai partizaninėse kovose, nutildytai Sibire. Poetas yra šios kartos likimų liudininkas, ištikimybę jai saugojęs visą gyvenimą. Atgimimo pradžioje atvažiavęs į Lietuvą pirmiausiai aplankė bičiulių Mamaerto Indriliūno, Vytauto Mačernio gimtines ar žūties vietas, nusilenkė jiems ir savo jaunystei. Emigracijos dešimtmečiais  reiškęs ilgesį ir prieraišumą savo žemei, žadėjęs grįžti, kai tik Lietuva bus laisva, pažadą ištesėjo – 1995 metais sugrįžo gyventi į Lietuvą. Šis poeto šeimos gestas  daugelio, net ir toli nuo kultūros esančių eilinių žmonių, priimtas su nuostaba ir pagarba. (Daugiau skaitykite čia.)
ANTOLOGIJA „ŽEMĖ“. Kazys Bradūnas. Eilėraščiai
Kazys Bradūnas. Keli lemtingi susitikimai su poezija ir žmonėmis. 
◊ KAZYS BRADŪNAS. Viktorija Skrupskelytė. Lietuvių egzodo literatūra. (1992) (1)  Kazys Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Sūduvoje, Kiršų kaime, netoli Alvito bažnytkaimio, pagarsėjusio savo Šv. Onos atlaidais. Kiršai, Alvitas, Pajevonys – Bradūno jaunystės žemė, atmintyje išlikusi savo gamtine ir topografine detale: „Pro Kiršų kaimo vienkiemius ėjo Kauno, Vilkaviškio, Virbalio, Karaliaučiaus istorinis kelias – plentas, tekėjo Širvintos upė, čia pat tyvuliavo Alvito ežeras, į pietų pusę jau mėlynavo tolyje Pajevonio, Gražiškių ir Vištyčio kalnai ir prie pat Kiršų kilo irgi gana aukštokos Kaukakalnio kalvos. O į šiaurę lygumos ir lygumos“ (Visos citatos, liečiančios Bradūno gyvenimą, paimtos iš poeto man rašyto laiško 1987.VII.9). Gimto krašto horizontalės ir vertikalės nubrėžia ryškų, harmoningą paveikslą, kurį būtų galima pavadinti tapybiniu, jei ne tai, kad gamtovaizdis poetui buvo visų pirma egzistencinė erdvė, atvira savo toliais, siekiančiais iki pat Paprūsės, stabili, nes visad regima iš gimtinės taško, jauki, nes pažįstama, prasminga savo žmonių įvardintais ir įtvirtintais ženklais, kurie poetui reiškė apylinkę palietusius didelius ir smulkius įvykius – visą turtingą jos buitinę bei kultūrinę tradiciją. (Daugiau skaitykite čia.)
KAZYS BRADŪNAS. Viktorija Skrupskelytė. Lietuvių egzodo literatūra. (1992) (2) 
Rimvydas Šilbajoris. Kazio Bradūno poezija: gyvenimo aukos atnašavimas. Kada istorijos angoj pats pirmasis piemenėlis pasidarė birbynę, šiurkštus žmogaus žodis pradėjo ieškoti dainos. Nuo to laiko poetai išmoko kalbėti įvairiausiais balsais ir išvaikščiojo painiausius žmogaus dvasios labirintus, bet tarp jų iki šiandien neišnyko tie, kurie, pirmykščio dainos ilgesio šaukiami, dar vis klausosi to amžių gelmėj nuskendusio piemenėlio melodijos. Toks yra ir mūsų Bradūnas. Jam teko gyventi tarp didžiųjų pasaulio katastrofų triukšmo, bet jis vis tiek liko geru žmogum ir gero, kaimyniško žodžio kalbėtoju, dar vis tikėdamas, kad poetas gali skudučiais išgroti visą žmogaus siaubą ir neviltį, ir tremties klystkelių sielvartą. Ir, žinoma, jis teisus, nes poezijos jėgą sudaro ne vienoks ar kitoks dainos būdas, bet pati kūrybinio žodžio dovana. Jeigu Bradūnas neturėtų talento, jo švilpiniavimas tamsiam tremties gyvenimo maiše atrodytų ir nuobodus, ir galbūt net juokingas, bet dabar jis skamba aiškiai ir tyrai, įtikinamai patvirtindamas viltį ir teisybę. (Daugiau skaitykite čia.)
Julius Kaupas.  Bradūno devynios baladės.  Devynios baladės yra šeštasis Kazio Bradūno poezijos rinkinys. Poetinis autoriaus credo yra mums žinomas iš ankstyvesnių leidinių ir jo literatūrinis stilius turi užėmęs aiškią poziciją mūsų poezijoje. Dėl to šios recenzijos uždavinys bus ne vien tik paliesti Bradūno kūrybos koloritą apskritai, bet kartu ir paanalizuoti šios pastarosios knygos santykį su jo ankstyvesne poezija bei įvertinti kelis naujus elementus, įvestus į šį paskutinį rinkinį. (Daugiau skitykite čia.)
Tomas Taškauskas. Susikaupti ir skaitytiEilėraščių šimtinė „Paberti grūdai“ – naujausias poeto, visuomenės ir kultūros veikėjo, ateitininko Kazio Bradūno eilėraščių rinkinys, skirtas paminėti šio Lietuvai svarbaus žmogaus 90-ąjį gimtadienį. Eilėraščius į knygą atrinko pats autorius. Kaip pats K. Bradūnas prisipažįsta, į „Pabertus grūdus“ surinkti „eilėraščiai, kuriuos galima laikyti man ypač būdingais temų bei išraiškos formų atžvilgiu“. Pabandykime šį rinkinį trumpai aptarti. (Daugiau skaitykite čia.)
 Virginija Paplauskienė. Iškėlęs perlus iš gelmių.  2007 m. vasario 11 d. vienas žymiausių poetų, redaktorius, visuomenės ir kultūros veikėjas Kazys Bradūnas atšventė 90-ąjį gimtadienį. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla šia proga puikiai išleido poeto rinktinę „Paberti grūdai“. „Šios knygos šimtą eilėraščių atsijojau iš savo poezijos visumos. Parankiai vienon vieton čia sutelkti eilėraščiai, kuriuos galima laikyti man ypač būdingais temų bei išraiškos formų atžvilgiu. Tai lyg sauja pabertų grūdų poezijos paukščiams“, – rašo autorius, pristatydamas rinktinę. (Daugiau skaitykite čia.)
Kazys Bradūnas. „Tai aš devintam danguj!“  2007 mminimt literatūros klasiko Kazio Bradūno 90-metį.  Poetas gimė 1917 metų vasario 11 dieną Kiršuose (Vilkaviškio r.), 1944-aisiais turėjo pasitraukti iš Lietuvos, ilgai gyveno JAV. Sulaukęs Nepriklausomybės kartu su žmona Kazimiera grįžo į Lietuvą, įsikūrė Vilniaus senamiestyje. Kol buvo žvalesni, abudu apėjo visas teatrų, koncertų, parodų, literatūrinių susitikimų sales. Nors Kazys Bradūnas tikrai ne daugiažodis poetas, jo knygų išleista bemaž trys dešimtys – nuo rinkinio „Vilniaus varpai“ (Vilniuje – 1943, Tiubingene – 1947) iki rinktinių eilėraščių šimtinės „Paberti grūdai“ (ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). (Daugiau skaitykite čia.)
LRT laida „Legendos“, skirta poetui Kaziui Bradūnui
◊ LRT laida „Brydė. Kazys Bradūnas“Poeto Kazio Bradūno – 1992 m. Nacionalinės premijos laureato kūrybinis portretas. Autorius skaito savo eiles.

 

Komentavimo galimybė išjungta.