Įdomu…Ką išduoda mūsų raštas?(II)

rasysenaPakeitęs parašą gali pakeisti ir lemtį

Ką galima pasakyti apie žmogų iš jo rašysenos? Grafologai teigia – kad viską. Iš rašto galima spręsti apie rašančiojo sveikatą, intelektą, charakterį, silpnybes, gabumus. Maža to, gerai pastudijavus raštą įmanoma perskaityti ir žmogaus lemtį.
Ar grafologija iš tiesų tokia visagalė, paklausėme žinomo tarologo ir grafologo Leopoldo Malinausko. Ir ne tik paklausėme, pabandėme išprovokuoti pateikę keletą žinomų žmonių rašto pavyzdžių (žinoma, be pavardės ir be vardo).
Keičiasi žmogus, keičiasi raštas
Pasak Leopoldo Malinausko, grafologija – visiškai individuali. Nėra dviejų žmonių, rašančių taip pat. Jeigu keičiasi pats žmogus, keičiasi ir jo raštas.
Rašysena atspindi tai, kas vyksta mūsų viduje. Pavyzdys – žinomo rusų poeto Sergejaus Jesenino raštas. Žuvus poetui tuometės sovietinės Rusijos KGB davė nurodymą grafologams ištirti jo rašyseną ir nustatyti tikrąją mirties priežastį. Specialistai tyrinėjo keletą skirtingais gyvenimo etapais parašytų poeto eilėraščių (tiksliau, tyrinėjo poeto raštą) ir priėjo išvadą, kad Jeseninas palengva degradavo. 1914 metais jo raštas pasviręs į dešiniąją, raidės sujungtos, smulkus šriftas, daug jausmingumą reiškiančių linijų. Taigi poetas tuo metu buvo imlus įspūdžiams, kūrybingas, geros širdies, tačiau sugebėjo gudrauti, išsisukti iš nemalonių situacijų. 1916 metų jo rašto raidės mažiau pasvirusiomis ir tik pusė jų tarpusavyje sujungtos. Tai atskleidžia Jesenino uždarumą ir nenorą gilintis į savo išgyvenimus. 1918 metai: raidės vertikalios, nebeliko sujungimo, beveik visos jos apvedžiotos. Visa tai rodo stiprų asmenybės sutrikimą, degradavimą…
 Onore de Balzakas išpranašavo savo likimą
Manoma, kad grafologijos mokslo pradmenis sukūrė graikų mąstytojai. Senovės Romoje taip pat buvo tyrinėjama žmogaus rašysena norint sužinoti jo polinkius, pažinti charakterį, tačiau tikruoju grafologijos tėvu laikomas prancūzų abatas, pavarde Mišonas.
Prancūzija – viena iš tų Europos šalių, kurioje grafologija buvo domimasi nuo senų laikų. Ypač susidomėjimas išaugo po Napoleono Bonaparto imperijos žlugimo.
Rašytojas Onore de Balzakas irgi garsėjo kaip grafologas. Kartą nepažįstama moteris, prisidengtu veidu, atnešė jam aptriušusį sąsiuvinį ir paprašė pakomentuoti vieno žmogaus rašyseną. Sąsiuvinis buvo primargintas vaikišku raštu. Onore de Balzakas pasakė, kad tai plevėsos rašysena, ir to žmogaus laukia plevėsos likimas, jis gyvens skolose. Šitaip pats nežinodamas jis komentavo savo rašyseną sąsiuvinyje, kurį buvo išsaugojusi jo guvernantė ir vėliau perdavusi savo dukrai.
Kartu su Leopoldu iššifruokite savo raštą
Rašto įspaudimas. Iš jo galima spręsti, kiek rašantis turi fizinės jėgos, patoso, energijos. Taip įvertinama žmogaus fiziologija, kartu galima daryti išvadą, koks jis darbuotojas. Juk darbe vienas „aria gilią vagą“, o kitas tik imituoja darbą, o iš tiesų nedirba. Tad jeigu patarimo reikėtų darbdaviui, patarčiau rinktis tą darbuotoją, kurio paspaudimas stipresnis.
Kompozicija lape (be langelių ir linijų) – taip pat nemažai pasako. Svarbu, ar eilutės krinta į apačią ar kyla į viršų. Kritimas rodo psichologines problemas, nuovargį, kilimas – energiją, optimizmą.
Jeigu rašant skubama kelti žodį į kitą eilutę, nors vietos dar užtenka toje pačioje, vadinasi, rašantysis turi baimių. Jeigu neskubama žodžio kelti į kitą eilutę, rašoma iki pat galo, lyg norint sutaupyti popierių, galima daryti išvadą, kad žmogus iš tiesų yra labai taupus.
Pasvirimas. Jeigu raštas lengvai pasviręs į dešinę, vadinasi, rašantysis turi polinkį į kūrybą. Labai stiprus pasvirimas, kai eilutė tiesiog gula, – žmogus jaučiasi visiškai laisvas, nelinkęs savęs riboti. Taip paprastai rašo tapytojai, chirurgai.
Rašto pasvirimas į kairę būdingas paaugliams. Jei taip rašo keturiolikmetis, viskas gerai, tai rodo tik jo protestą, bet jei šitaip pasviręs 34 metų žmogaus raštas, – tai jau nepritapimas visuomenėje, savęs nesuradimas. Kitaip tariant, tai rodo užsitęsusią paauglystę.
Vertikalus raštas rodo visišką kūrybingumo stoką. Įdomu tai, kad po Antrojo pasaulinio karo daugelis Europos gyventojų pradėjo rašyti vertikaliai, nors iki karo Europoje vyravo ryškus pasvirimas į dešinę. Išvada? Pokario metais kūrybos niekam nebereikėjo, ypač Rytų Europoje, čia žmogus tapo varžteliu, darbo įrankiu. Tai atspindėjo ir raštas.
Vis dėlto blogiausia, kai raštas apskritai neišlaiko krypties. Chaotiškas raštas reiškia vidinę sumaištį.
Raidžių aukštis. Raidės turėtų būti maždaug 3 mm aukščio. Smulkios raidės rodo tai, kad žmogus jaučia spaudimą (gal namuose ar darbe), nori likti nepastebėtas, nekliudomas. Jei raidės didesnės nei 3 mm, žmogus nori būti didesnis, siekia paaugti. Galbūt būti paaukštintas darbe, įvertintas aplinkinių, šeimoje.
Žodžiai. Kartais jie į pabaigą „auga“, „didėja“, o kartais tarsi „užgęsta“, „susiaurėja“. Jei vaikas rašydamas didina raides – normalu (energija netelpa kūne). Vyresnio amžiaus žmonių raidės dažniau linkusios „gęsti“, nes pradinį impulsą išlaikyti jau nėra lengva.
Raidės. Jeigu priebalsiai ar balsiai („a“, „g“, „d“) viršuje iki galo neužsidaro, tai yra ne kas kita kaip patiklumo, atvirumo ženklas. Toks žmogus akmens užantyje nenešioja. Jis komunikabilus ir linksmas. Reikėtų vengti tų žmonių, kurių balsiai ir priebalsiai neužbaigti apačioje. Tai nuožmumo ženklas.
Pernelyg puošnus raštas. Nieko blogo, jei raštas yra negražus. Reikėtų sunerimti, jei raštas perdėm puošnus. Tiesa, jeigu tai daroma stilingai, galima manyti, kad žmogus mokėsi menų ir yra linkęs gražinti pasaulį. Bet šiaip puošnus raštas – rimtų psichologinių problemų požymis. Galbūt tai netgi psichinis sutrikimas. Apvedžiotos raidės rodo, kad žmogus yra ,,neramus“.
Parašas. Daug apie žmogų pasako jo parašas. Iki šiol yra išsaugotas Napoleono parašas skirtingais jo gyvenimo ir šlovės laikotarpiais. Jis keitėsi, priklausomai nuo žinomo karvedžio sėkmių ir nesėkmių. Bėgant laikui parašas atspindėjo visus svarbiausius šio žmogaus gyvenimo pokyčius.
Pakeisite parašą, keisis likimas
Jeigu žmogus žinotų, kas neigiama jo rašte ar paraše ir mokėtų pakeisti į teigiama, pasikeistų ir jo gyvenimas, galbūt netgi likimas.
Parašo gale uodegėlė, nulenkta į apačią, reiškia pesimizmą. Jos užlenkimas į viršų – žmogus pozityvus. Viskas, kas į viršų, reiškia šviesą. Taigi pabandykite pasukti parašo uodegėlę ir pamatysite, kaip pasikeis gyvenimas.
Tarsi užbrauktas parašas – žmogus linkęs į vidinius konfliktus, nesutaria pats su savimi. Parašo nereikėtų užbraukti.
Pabrauktas parašas – žmogus nesaugus, neturi į ką atsiremti. Taip dažnai pasirašo moterys, kurios namuose yra nesaugios arba vaikų namų auklėtiniai.
Parašas pasviręs į dešinę – rašančiojo energija ir drąsa, į kairią – verčia sunerimti. Banguojantis parašas – diplomatiškumo ženklas. Parašas zigzagu kalba apie žmogaus energiją, veiklumą. „Centro“ parašu grafologai vadina tokį parašą, kuris nuo pradžios iki vidurio kyla į viršų, vėliau krinta. Tai rodo, kad rašantysis turi didelių ambicijų. Ko gero, būdamas 30–40 metų jis pabando tapti įtakingas, turi pretenzijų į aukštą padėtį visuomenėje. Kartais jam tai pasiseka.
Taškas parašo gale – polinkis į savianalizę, užbaigtumą, kategoriškumą. Toks žmogus jau nebesikeis. Jei parašas baigiasi brūkšneliu, tai reiškia – „dar pamatysit, aš dar įrodysiu“…
Ir rašant, ir pasirašant svarbu, kiek laisvai žmogus tai daro. Jeigu pradedame galvoti, kaip aš rašau, kaip mano raštas, parašas atrodo kitiems, tai jau nėra normalu. Iš rašto ar parašo daromas dailyraštis sako, kad žmogus nėra laisvas.
 http://www.alfa.lt/straipsnis/10398857/Ka.isduoda.musu.rastas.=2010-08-06_07-00/

Komentavimo galimybė išjungta.