Klasės valandėlė

0387-150x150

barre1

Pamokanti istorija
Ateinantį rudenį, kai matysite laukines žąsis V raidės forma traukiančias žiemoti į pietus, galėsite pamąstyti apie mokslinį atradimą, susijusį su skridimo tokia forma motyvu.
Kai atskiras paukštis suplasnoja sparnais, jis pastūmėja į viršų paukštį esantį iškart už jo. Skrendant V raidės forma, viso būrio skrydžio autonomija padidėja ne mažiau nei 71% lyginant su pavieniai skrendančiu paukščiu.
Tie, kuriuos jungia bendra kryptis ir bendrystės jausmas, daug greičiau ir lengviau nuvyksta ten, kur nori nuvykti, nes keliauja vienas kito pastūmėti. Kai žąsis pasitraukia iš būrio, skrisdama viena, ji staiga pajunta oro srovės pasipriešinimą ir skubiai sugrįžta į būrį, kad pasinaudotų priekyje esančios žąsies pakeliamąja jėga. Jei turėtume tiek sveiko proto, kiek jo turi žąsis, pasiliktume kartu su tais, kurie keliauja ta pačia kryptimi.
Kai pirmoji žąsis pavargsta, ji pasitraukia į šalį ir kita žąsis užima vedlio vietą.
Išmintinga sunkiuose darbuose dirbti pamainomis, nesvarbu ar kalbame apie žmones ar apie žąsis, skrendančias į pietus.
Iš paskos skrisdamos žąsys klykia, kad padrąsintų tas, kurios yra priekyje išlaikyti greitį. Kokią žinią siunčiame mes, kai šaukiame iš už nugaros?
Ir galiausiai (o tai yra svarbu), kai kuri nors žąsis susirgusi arba pašauta pasitraukia iš būrio, kitos dvi žąsys pasitraukia kartu su ja ir ją seka, kad galėtų pagelbėti ir apsaugoti. Jos pasilieka su nukritusia žąsimi tol, kol ji gali vėl skristi arba kol numiršta. Tik tada patraukia savo keliu arba prisijungia prie kito būrio, kad pasivytų savąjį.
Jei turėtume sveiko proto, kiek jo turi žąsis, ir mes taip palaikytume vienas kitą.
(Žąsies sveikas protas. Autorius nežinomas)

barre1

 Juodas taškas
Kartą mokytojas parodė mokiniams švarų popieriaus lapą, jo centre buvo juodas taškas, ir paklausė: „Ką matote?“
Pirmas mokinys: „Tašką“.
Antras: „Juodą tašką“.
Trečias: „Riebų tašką“.
Tada mokytojas atsakė: „Jūs visi pamatėte tiktai tašką ir niekas nepastebėjo balto didelio lapo!“
Paprastai taip mes sprendžiame ir apie žmogų ar gyvenimo aplinkybes, tik pagal kažkokį vieną ar kitą nežymų trūkumą, nepastebėdami visumos.

barre1

Niūrus mokinys
Mokytojas turėjo mokinį, kuris niekada nesišypsojo, buvo visad niūrus ir prislėgtas, tad nusprendė jam padėti.
- Atlikime eksperimentą, – pasiūlė mokytojas – tau reikia rasti ir įsiminti visus rudos spalvos daiktus, esančius šiame kambaryje.
Mokinys apsidairė. Kambaryje nemažai buvo tokių daiktų. Baldai, langų rėmai, lazda užuolaidoms kabinti ir daug kas kita.
- O dabar užsimerk.
Mokinys, nusiteikęs pagyrimui, nes viską gerai įsiminė, užmerkė akis.
- O dabar išvardink man, prašau, visus žydros spalvos daiktus.
- Kaip žydros?! Jūs gi prašėte įsiminti visus rudos spalvos dalykus!.. O ir apskritai, nemačiau kambaryje nieko kas būtų žydra.
- Atmerk akis ir tu įsitikinsi, kiek daug čia žydros spalvos daiktų.
-Tai neįmanoma! Kaip čia taip! – bet nuostaba gan greitai peraugo į pyktį. – Tai jūsų kaltė! – sušuko mokinys. – Tai jūs paprašėt įsiminti rudą spalvą!
Mokytojas tik nusišypsojo.
- Eksperimentas pavyko. Būtent į tai aš ir norėjau atkreipti tavo dėmesį. Jeigu gyvenime žmogus daugiausia savo dėmesio skiria tam, kas blogai, jis tiesiog nebegali matyti, kiek daug gero aplink.
- Bet man visad atrodė, kad jei tikimės blogiausio, tai padeda apsisaugoti nuo pavojų ir nusivylimo, o visi džiaugsmai – tiesiog malonus siurprizas.
- Ne, tu klysti! – atsakė mokytojas, jei tikies iš gyvenimo tik bloga, sutelki dėmesį tik į blogą, tai ir gauni tai, kas bloga. Kitas požiūris, begale kartų pranašesnis. Jei žmogus ieško gyvenime to, kas gera, jo gyvenimas prisipildo daugeliu gerų dalykų. Net iškilus problemoms, žmogus pastebės ir teigiamų pusių. Ženk drąsiai per gyvenimą ir stenkis pastebėti tik gerus dalykus, o niūrumas ir liūdesys tave paliks! – apibendrino mokytojas.

barre1

Komentavimo galimybė išjungta.