5. Tarmės

 Tarmiu metai-logotipas

barre_q19

c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Mokslinė konferencija „Tarmė ir aš“. (Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Virtuali paroda „2013-ieji – Tarmių metai“.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos centras parengė virtualią parodą 2013-ieji – Tarmių metai. Parodos tikslas – minint Tarmių metus atversti tarmių tyrinėjimo istorijos puslapius, prisiminti mokslininkus, kurie pirmieji susidomėjo ir įvertino tarmių reikšmę bendrinei kalbai, atokiausiuose Lietuvos kampeliuose ir už dabartinės Lietuvos ribų išsibarsčiusiose lietuvių bendruomenėse po kruopelytę rinko gyvosios kalbos pavyzdžius, pristatyti plačiajai visuomenei jų darbo rezultatus: svarbesnius dialektologijos mokslo veikalus, tarmių tekstus, tarmių ir šnektų žodynus, supažindinti su įvairiomis tarmėmis parašyta literatūra.
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 GYVOJI KALBA. Senosios lietuvininkų tarmės. Šišioniškiai, 2013 Po Antrojo pasaulinio karo pajūrio krašte beveik neliko vietinių buvusios Mažosios Lietuvos gyventojų. Todėl šiandien senosios Mažosios Lietuvos tarmės beveik išnyko, nes neliko jomis kalbančių žmonių. Tuo tarpu pamario krašto šišioniškiai pastaruoju metu itin aktyviai gaivina savo kultūrinį paveldą. Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblio „Ramytė“ dėka turime galimybę daugiau sužinoti apie itin įdomią, su prūsų, vokiečių, latvių kalbomis persipynusią, senąją lietuvininkų tarmę, lyriškas jų dainas bei unikalius papročius.

c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 LEU Lituanistikos fakultete vykusios atviros paskaitos „Tarmėse – tikroji kalbos gyvastis“ (A. Girdenis), fragmentai.
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163  Konferencijos „Aš ir Tarmė“, skirtos tarmių metams, akimirkos. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Tarmių gyvastis ir įtaka šiaurrytinei aukštaičių šnektai: tarmių analizė, dabartinė situacija ir šnektos metamorfozės. Konferencija, skirta tarmių metams Zarasų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. (Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė: Kas laukia tarmių XXI amžiuje?  Dr. Violeta Meiliūnaitė,  Lietuvių kalbos instituto mokslinė sekretorė: Aukštaitijos patarmių gyvybingumas. Kaip jį išmatuoti? Jolita Steponaitienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos  Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė: Rankraštinio paveldo, kaip tarmių šaltinio, surinkimo ir išsaugojimo problemos. Alma Masevičienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro Retų knygų ir rankraščių skyriaus redaktorė: Asmeninės rašomosios lietuvių kalbos duomenų bazės kūrimas – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto rezultatai. Dr. Zita Virginija Šimėnaitė, Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro vadovė; Dr. Gertrūda Naktinienė, Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro vyresnioji  mokslo darbuotoja: Kazimieras Būga: šnektos Lietuvių kalbos žodyno sąsiuviniuose ir tomuose. Doc. dr. Regina Rinkauskienė, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė: Rytų aukštaičių šiaurinė dalis: patarmės kitimai.
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Tarmės. Tarmių skirstymas
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Lietuvių kalbos tarmių archyvo duomenų bazė
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Lietuvių tarmės. Kompiuterinis žodynas. (I dalis)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Lietuvių kalbos tarmės ir patarmės. (mkp) Demonstruojamas tarmių žemėlapis, kuriame paspaudus ant atskiros tarmės/patarmės galima išgirsti žodžių, iš kurių aiškios tarmės pagrindinės fonetinės ypatybės. Lietuvos regionų bruožai: etnografinė sodyba, tautinis kostiumas, charakterio bruožai. Demonstruojamas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis, kiekvienas regionas pristatomas atskirai, yra anekdotų/linksmos istorijos įrašų, kurie parodo pagrindinius etninius charakterio bruožus.
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Tarp kalbos lobių – gimtoji tarmė. Lietuvių kalbos tarmės – tai spalvinga versmė, iš kurios gyvybingumo semiasi bendrinė kalba. Sūduvos gyventojai ypač gali didžiuotis: vakarų aukštaičių (suvalkiečių) tarmė – visos lietuvių bendrinės kalbos pagrindas. Etnologai pabrėžia: tarmės natūraliai keičiasi ir nyksta, atsiranda naujų atmainų, todėl ilgiau jas išsaugoti galime tik nesigėdydami kalbėti savo gimtąja tarme. (Visą straipsnį rasite čia.)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Kiek įmanoma išsaugoti tarmes?  Prof. habil. dr. Arnoldas PIROČKINAS
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 A. Paulauskienė: mintys tarmių metus pasitinkant (I), (II)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 D. Mikulėnienė: visos tarmės gražiausios. 2013-ieji – Tarmių metai, o vasario 21-oji  – Tarmių diena. Skaitytojams siūlome Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovės prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės straipsnį.
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 D. Mikulėnienė: kaip žiūrime į kalbą, taip žiūrime ir į tarmę. „Ar lietuvių kalba Lietuvoje iš tikrųjų tokia prestižinė, kaip kad norėtume? – klausia kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė. – Jeigu taip būtų, užrašų kitomis kalbomis būtų mažiau“. Anot kalbininkės, jei nevertiname savo kalbos ir nelaikome jos prestižine, ką ir kalbėti apie tarmes. Pasak profesorės, pavojaus tarmėms išnykti esama. Ji mano, kad net ir geltoni autobusiukai, mokinius vežiojantys į mokyklas, prisideda prie tarmių naikinimo. Apie  šiandien gyvuojančias tarmes, jų kaitą ir likimą su prof. D. Mikulėniene kalbėjosi Gailutė Jankauskienė. (Skaitykite čia.)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Jonas Bukantis: Kai mūsų nebeliks, tarmės dar gyvens. „Sunorminta kalba yra kaip melioracijos griovys, padarytas vietoj upelio. Upelis gi gyvas, gražus ir gilus“, – sakė kalbininkas doc. dr. Jonas Bukantis vasario 21 d. minint Tarmių dieną Etnokultūros centre vykusiame renginyje „Motinos kalba dangų pramuša“.
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Jonas Bukantis: „Žemaičiui brėkšta vakare, aukštaičiui – ryte.  Apie tai, kokią vietą mūsų gyvenime užima tarmės, kokia ateitis laukia žemaičių kalbos, kaip ji atspindi žemaičių būdą, pasaulėjautą ir mąstyseną, Ivona Žiemytė („Vakarų ekspresas“) kalbasi su Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentu Jonu Bukančiu. (Interviu skaitykite čia.)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 V. Daujotytė. Apie žemaičių tarmę, pirminį gyvenimą, kalbėjimo būdą („Dialogas“)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 Sociolingvistė: kad tarmė išliktų, svarbu ją vartoti ir prestižinėse erdvėse. Kai jauni žmonės nežino, kad tiriamos kalbos, o galvoja, kad tiriami kalbėtojai, nuvertina tarmę. Žmogus, kalbantis tarmiškai, jiems atrodo mažiau protingas, mažiau siekiantis tikslo, mažiau „kietas“ negu bendrinės kalbos arba Vilniaus kalbos atstovas. Tai atskleidė vienas iš kalbininkės, sociolingvistės Loretos Vaicekauskienės atliktų tyrimų. Mokslininkės manymu, kad tarmės neišnyktų, svarbu jas paprasčiausiai vartoti – tarp šeimos narių, viešoje erdvėje, prestižinėse vietose. Tarmę esą būtina pritraukti į kasdienybę, kad žmonės kalbėtų tarmiškai, pavyzdžiui, su meru, o mokykloje mokytojai nestabdytų mokinių. „Tarmę reikia vartoti moderniems, šiuolaikiniams tikslams, nepadaryti atskyrimo, kad bendrinė kalba – rimtiems dalykams, tarmė – tik buičiai“, – įsitikinusi L. Vaicekauskienė. Apie tarmes ir jų išsaugojimą kalbininkę ir sociolingvistę kalbino LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai. (Interviu rasite čia.)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163  Tarmės leidžia bendrauti šilčiau. 2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba. (Visą Audros Daraškevičienės straipsnį rasite čia.)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163  Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. Jolanta Zabarskaitė: „Manyčiau, kad tarmės nenyksta“. Lietuvių kalbos instituto vykdomas tyrimas jau dabar rodo, kad tarmės ne nyksta, o keičiasi. Taip teigia šio instituto direktorė doc. Jolanta Zabarskaitė. Pasak jos, kai kurios lietuvių tarmės yra stipresnės, jų plotai plečiasi ir jos kiek pastumia kitas tarmes arba jas vienodina. Tarmės, anot kalbininkės, nesikeisti negali, nes jos, kaip ir kalba, yra gyvos, reaguoja į aplinką. „O jų keitimasis ir yra išlikimo garantas – priešingu atveju jos tikrai galėtų likti tik kaip muziejinis dalykas“, – įsitikinusi doc. J. Zabarskaitė. Apie tarmes su Lietuvių kalbos instituto direktore doc. J. Zabarskaite ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke doc. Daiva Vaišnienė kalbėjosi LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas. (Interviu skaitykite čia.)
c3c419c9b33fb5725da7da10ec313163 J. Pabrėža atsikirto tarmių metus neigiama propaganda vadinantiems kalbininkams. Daugiau nei pusę gyvenimo dialektologijai paskyręs Šiaulių universiteto studijų prorektorius, doc. dr. Juozas Pabrėža tvirtina buvęs šokiruotas, kai išgirdo saujelės, jo žodžiais tariant, „nihilistiškai neigiamai nusiteikusių“ kalbininkų teiginius apie tarmių žalą bendrinei lietuvių kalbai. Mokslininkas įsitikinęs, kad tokie pareiškimai ne juokais užrūstintų bendrinės lietuvių kalbos tėvu laikomą Joną Jablonskį. Dialektologas primena, kad būtent iš tarmių išaugo bendrinė kalba, o geras tarminės kalbos mokėjimas gali padėti mokytis taisyklingai kalbėti. Įsibėgėjant Tarmių metams, J. Pabrėža visoje šalyje skaitė 26 paskaitas apie lietuvių kalbos dialektus. Specialistas prisipažįsta, kad dėl atsidavimo tarmėms kartais stringa net kiti jo darbai. Etaplius.lt J. Pabrėžos pasiteiravo, ar lietuvių tautai persikrausčius iš kaimo trobos į miesto daugiabutį, ten tapo ankšta tarminei kalbai. (Daugiau skaitykite čia.)

barre_q19

Komentavimo galimybė išjungta.