8. Verta perskaityti: straipsniai apie kalbą

line-p8

7Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą. Regina Koženiauskienė
7Ar rašto kultūra šiandien yra vertybė? Jei prieš kokius du dešimtmečius būčiau paklaususi, ar rašto kultūra yra vertybė, turbūt būčiau buvusi nesuprasta ar palaikyta net gi provokatore. Tuomet taisyklinga kalba buvo savaime suprantamas dalykas. Šiandien šis klausimas yra vienas svarbiausių ir labiausi diskutuotinų mūsų visuomenėje“, – teigė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja daktarė Rita Miliūnaitė. (Daugiau skaitykite čia.)
7 Tautos savastis – per išmintį ir žaismęSa­ko, nė­ra to blo­go, ko ne­su­val­gy­tų stu­den­tas. Dan­gus aukš­tai, o Sei­mas – to­li. Ge­riau žvirb­lis ran­ko­je nei žą­sis lo­vo­je. Pa­tar­lių per­dir­bi­niai da­bar la­bai po­pu­lia­rūs, o nau­jų­jų tau­to­sa­kos reiš­ki­nių ty­ri­nė­to­ja dr. Da­lia Zai­kaus­kie­nė džiau­gia­si se­no­jo klo­do gy­vy­bin­gu­mu ir tau­tos kū­ry­bin­gu­mu. (Daugiau skaitykite čia.)
7Literatūrologė Daujotytė: Mus gaubia iliuzija, kad  mokame kalbąKalba gali mus sujungti, atskirti, būti mūsų likimu, tapti nuskaidrinančiu pašaukimu ar slegiančia našta. Vieni kalbos nepaiso, kiti siekia nusavinti. „Ne, aš nesutinku, niekas negali jos turėti. Kalba yra suvereni. Ji nepriklauso nei kalbininkams, nei literatams, nei humanitarams, niekam atskirai. Mes, tie, kurie ja kalbame, jai priklausome, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. – Mums yra lemta kalbėti šia kalba. Kadangi su likimu žmogus turi elgtis atsargiai, taip ir su kalba.“ (Daugiau skaitykite čia.)
7 Rita Miliūtė. „Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba.“ (I-II)Kai kurie lietuvių kalbos klausimai pastaruoju metu sukėlė tikrą emocijų audrą tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje. Kalbos gynėjai ir priešininkai aktyviai diskutuoja, ginčijasi, netgi plūstasi, mėgindami įrodyti tiesą, rasti atsakymą į, rodosi, amžiną klausimą: kiek lietuvių kalba gali pasiduoti išoriniams poveikiams, kad neprarastų savitumo? Kokia šiandien tarmių padėtis, ar mūsų vaikai dar gerbia lietuvių kalbą, jei jų galvose ir kasdieniame gyvenime įsišaknija anglų kalba? Koks yra „šveplų“ trumpųjų žinučių fenomenas?Į šias kalbos problemas galima pažvelgti kalbos vartotojo ir kalbininko žvilgsniu. Todėl mintimis apie lietuvių kalbos padėtį dalijasi dr. Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. (Daugiau skaitykite čia.)
7Rasuolė Vladarskienė. Kalbą išsaugos sąmoningumas. Lietuvių kalbos padėčiai šiandien, panašu, abejingų neliko. Kalbos politika, globalizacija, valstybinių lietuvių kalbos egzaminų ateitis, tarmių likimas, anglų kalba mokslo pasaulyje – tai tik keli klausimai, rūpintys ir eiliniam piliečiui, ir kalbininkui ar politikui. Tiesa, kiekvienas lietuvių kalbos būklę vertina iš savo varpinės. Vis dėlto kalbininkai arčiausiai įvairių kalbos pasikeitimų – mat jie ne tik gali palyginti bendrinės lietuvių kalbos ar tarmių būklę prieš keliasdešimt metų ir šiandien, bet ir patys dalyvauja norminant bendrinę kalbą. Interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nare doc. dr. Rasuole Vladarskiene. (Daugiau skaitykite čia.)
7Ž. Makauskienė. Kalba pasako, koks esi. Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas tai ir pagarba, ir meilė gimtajai kalbai.(Daugiau skaitykite čia.)
7Nieko guodžiančio: po 25 metų lietuvių kalba gali tapti virtuvine. Jei nieko nedarysime, jau po 25 metų lietuvių kalba gali tapti virtuvine – bus tinkama tik kaime iš močiutės paprašyti barščių, perspėja Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė. Interviu DELFI J. Zabarskaitė ragina imtis priemonių, kad ateityje savo kalba galėtume diskutuoti moderniuose mokslo centruose, apie šiuolaikinį meną ir politinius procesus. (Daugiau skaitykite čia.)
7Kalbotyrininkai atrado jau 15 tūkst. metų Europoje ir Azijoje vartojamus žodžius. JAV, Didžiosios Britanijos ir Naujosios Zelandijos kalbotyrininkų kolektyvas atlikęs istorinės bei lyginamosios kalbotyros tyrimą aptiko duomenų rodančių, kad šiuolaikinėse Europos kalbose esama žodžių, etimologiškai susijusių su tais, kuriuos mūsų protėviai vartojo dar prieš 15 tūkst. metų, praneša Phys.org (Daugiau skaitykite čia.)
7 Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Prisimename lietuviško žodžio draudimus, cenzūrą. Prisimename tuos, kurie saugojo kalbą, padėjo išlaikyti ją mūsų lūpose, knygose, laikraščiuose, kurie jos mokė. (Daugiau skaitykite čia.)
7Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J. Jablonskis? Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablnoskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų? (Daugiau skaitykite čia.)
7Žmogaus likimas priklauso nuo gimtosios kalbos? JAV savaitraštis „The Week” pateikia įdomių mokslinių tyrimų rezultatus – kaip gimtoji kalba lemia žmogaus likimą, jo pajamas ir net sveikatą.
7Irena Andriukaitienė: Lietuvių tauta bus gyva, kol kalbėsime lietuviškai. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės, Anykščių Antano Vienuolio mokyklos direktorės kalba, pasakyta iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime 2013-03-11. „Iš mūsų gali atimti žemę, gali atimti valstybę, ir tai jau yra ne vieną kartą padaryta. Bet tauta net ir tada liktų gyva, kol bent vienas iš mūsų kalbėtų lietuviškai. Nes tauta ne tik valstybė. Tauta prasideda nuo žodžio. Žodis yra tautos dvasia. Lietuvos dvasia yra kiekviena iškovota lietuviškos abėcėlės raidė.“ (Daugiau skaitykite čia.)
7 Z. Zinkevičius: apie tautą ne mažiau nei istorija pasako jos kalba. Akademikas Zigmas Zinkevičius – žymiausias Lietuvos kalbininkas, daugiausia dėmesio skyręs mūsų kalbos ir tautos praeičiai atskleisti. Net sulaukęs garbingo amžiaus, išėjęs į pensiją, jis vos ne kasdien palinksta prie rašomojo stalo. Tad apie istorinius mūsų tautos bei mūsų kaimynų vingius ir Arūnas Marcinkevičius ir kalbasi su mūsų kalbotyros patriarchu. (Interviu skaitykite čia.)
7 A. Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė. Straipsnį pradėsiu Mikalojaus Daukšos Postilės prakalboje įrašytais žodžiais, kuriuos kaip maldą kartojome, kai išlikti buvo sunku, kai nepalankiausiomis sąlygomis reikėjo saugoti savo kalbą, kurti literatūrą, iš paskutinių jėgų atsilaikyti prieš klastingiausią prievartą. Štai ji, toji mūsų malda: „Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos. Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemės sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos, kuria paprastai rašoma savo ir kitų šalių istorija, kuria svarstomi visi krašto reikalai, kuria gražiai ir padoriai atliekami reikalai bažnyčioj, susirinkimuose ir namie; pati gamta to moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtų gauna palinkimą į savo kalbą – į jos vartojimą, gynimą ir platinimą (…). Panaikink kalbą – panaikinsi santaiką, vienybę ir viską gera. Panaikink kalbą – panaikinsi saulę nuo dangaus, suardysi pasaulio tvarką, atimsi gyvenimą ir garbę“ (trečiasis vertimas, paskelbtas 1939 m. Versta J. Balčikonio. M. Daukša. Postilės prakalbos. Vilnius, „Mintis“, 1990, p. 33–34).
Taigi mažas žemės sklypas ir gimtoji kalba. Kol jie buvo kartu, jokios negandos negalėjo išplėšti iš mūsų lūpų kalbos ir žodžio meno. Tai rodo unikali lietuvių tautosaka – nuo lopšinės, pasakos iki raudos. Kiekvieną savo gyvenimo tarpsnį, lemties skirtą dalią lietuvis apdainuodavo, apraudodavo, o išmintį, gyvenimo patirtį paskleisdavo patarlėmis, priežodžiais, mįslėmis… (Daugiau skaitykite čia.)
7  E.Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?  Šį sakinį galima būtų parašyti ir kitaip: „Gimtoji kalba – vertybė!“, „Gimtoji kalba – vertybė?“„Gimtoji kalba – vertybė…“. Vienus galima būtų prajuokinti, kitus – nugramzdinti į dar gilesnį pesimizmą, trečius – priversti susimąstyti, ar kalba apskritai gali būti vertybė.
Visi gimstame nemokėdami kalbėti. Kalbos išmokstame iš savo mamos (žinoma, jeigu ją turime), iš savo namų aplinkos (žinoma, jei turime ir namus). Po to kiemas, draugai, TV, „facebook‘as“, sms žinutės, mokykla ir, deja, retai (nes neturime daug laiko) geros knygos! Visa tai turėtų būti geras gimtosios kalbos mokytojas, bent jau taip sako visi protingi žmonės. Šiandien aš galiu drąsiai ir garsiai pasakyti – man gimtoji kalba yra vertybė. Bet ne todėl, kad žinau, jog lietuvių kalba yra archajiškiausia indoeuropiečių kalba, kad jos mokosi užsieniečiai siekdami kalbininkų karjeros, kad lietuvių liaudies sutartinės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. (Daugiau skaitykite čia.)
7 Antanas Smetona: „Kalba praranda namus.„Bernardinai.lt” pristato kalbininko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano Antano Smetonos įžvalgas apie kalbos ir tapatybės santykį globalizmo ir kosmopolitizmo įtakoje.
Kai  tapatybė bent per milimetrą nukrypsta nuo XIX a.–XX a. pr. sampratos, pakyla graudžių šauksmų choras – gelbėkit, dangus griūva, tapatybė nyksta! Iš tikrųjų taip nėra – ji keičiasi, ji darosi truputį kitokia. (Daugiau skaitykite čia.)
7 Jei norite išgirsti savo protėvius, klausykite lietuvių kalbos (video). Siūlo Emilis Kahntas. Jo tvirtinimu, lietuvių kalba yra seniausia gyvuojanti šneka, esanti tiek pat moderni, kiek sena.
7Dalia Staponkutė. Motinų tylėjimas. Šiaurės Atėnai. „ <…>neįmanoma įsivaizduoti vaiko be motinos kalbos. Be šito svarbaus elemento pažeidžiamas sistemos vientisumas, ryšys, santykis, esmė, pagaliau – tradicija ir vertybė. Gal per šiurkštu įvesti mirties sąvoką, – neva motinos ir vaiko santykis be motinos kalbos miršta, – bet netekties tokioje situacijoje yra daug.<…> Nesu išgyvenusi niūresnio paveikslo: tylinti motina ir svetima kalba tarpusavyje čiauškantys jos vaikai arba – motina su penkių žodžių svetimos kalbos bagažu lemenanti vaikams ką nors panašaus į you-me-come-give-hand. Kas tu, mama, gal mumija?“ (Daugiau skaitykite čia.)
7 Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“
7

line-p8

Komentavimo galimybė išjungta.